Konstitucinis Teismas aiškins savo nutarimus dėl pensijų ir išmokų mažinimo

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį viešame teisminiame posėdyje aiškins aštuonias savo ankstesnes nuostatas dėl galimybių mažinti atlyginimus, pensijas ir kitas socialines išmokas valstybėje susidarius sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai. Su tokiu prašymu į KT praėjusių metų gruodžio 3-iąją kreipėsi Seimas. Ypatingos skubos tvarka priimti šį opozicijos inicijuotą nutarimą pasiūlė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį viešame teisminiame posėdyje aiškins aštuonias savo ankstesnes nuostatas dėl galimybių mažinti atlyginimus, pensijas ir kitas socialines išmokas valstybėje susidarius sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai. Su tokiu prašymu į KT praėjusių metų gruodžio 3-iąją kreipėsi Seimas. Ypatingos skubos tvarka priimti šį opozicijos inicijuotą nutarimą pasiūlė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Seimo nutarime prašoma išaiškinti 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatas.

Seimo nutarime, be kita ko, prašoma išaiškinti, ar nuostata, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (ekonominei krizei, gaivalinei nelaimei ir kt.) „pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas bei mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes” reiškia, kad pensijų mažinimas turi būti proporcingai derinamas su kitomis priemonėmis (mokesčių lengvatų taikymu, esamų darbo vietų išsaugojimu ir naujų kūrimu, investicijų į darbo vietas pritraukimu, darbo užmokesčio fondo nemažinimu ir kt.), kad nepažeistų gyvybiškai svarbių visuomenės interesų, apsaugotų kitas konstitucines vertybes.

Seimo nariai prašo išaiškinti, ar įstatymų leidėjas kompensavimo mechanizmus privalo taikyti pasibaigus valstybėje susidariusiai ypatingai situacijai ar ir šiai situacijai esant. Ar nuostata „tai, kaip asmuo, būdamas darbingas ir ekonomiškai aktyvus, prisidėjo prie valstybinio socialinio draudimo lėšų kaupimo, turi turėti reikšmės jo paties valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui; asmuo, kuris įmokomis daugiau nei kiti prisidėjo prie valstybinio socialinio draudimo lėšų kaupimo, turi turėti apčiuopiamą naudą” turi būti taikoma tik tada, kai valstybėje yra normali padėtis, ar šios nuostatos turi būti paisoma ir tada, kai valstybėje dėl iš esmės pablogėjusios ekonominės ir finansinės būklės ar kitų ypatingų situacijų tenka laikinai ir proporcingai mažinti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydį.