Euro zonos šalys susitarė dėl 30 mlrd. eurų vertės pagalbos Graikijai planoEuro zonos šalių finansų ministrai sekmadienį susitarė dėl 30 mlrd. eurų vertės skubios pagalbos skolų slegiamai Graikijai suteikimo mechanizmo, tačiau pabrėžė, kad Atėnai kol kas neprašė aktyvuoti šio mechanizmo.
Kartu su mažiausiai 10 mlrd. eurų, kuriuos pirmaisiais metais ketina skirti Tarptautinis valiutos fondas (TVF), šis pagalbos paketas gali būti didžiausias istorijoje.
Euro zonos šalys susitarė dėl 30 mlrd. eurų vertės pagalbos Graikijai planoEuro zonos šalių finansų ministrai sekmadienį susitarė dėl 30 mlrd. eurų vertės skubios pagalbos skolų slegiamai Graikijai suteikimo mechanizmo, tačiau pabrėžė, kad Atėnai kol kas neprašė aktyvuoti šio mechanizmo.
Kartu su mažiausiai 10 mlrd. eurų, kuriuos pirmaisiais metais ketina skirti Tarptautinis valiutos fondas (TVF), šis pagalbos paketas gali būti didžiausias istorijoje.
„Šiandienos sprendimu Europa siunčia labai aiškią žinią, kad niekas daugiau negali žaisti bendra Europos valiuta, niekas negali žaisti mūsų bendru likimu”, – sakė Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjus (George Papandreou).
Retai rengiamos telefoninės konferencijos metu šešiolikos euro zonos šalių finansų ministrai pritarė detaliam planui, kuriuo remiantis, Graikija skolintųsi iš euro zonos šalių ir TVF mažesnėmis nei rinkos palūkanomis.
TVF vadovas Dominikas Strosas-Kanas (Dominique Strauss-Kahn) sakė, kad fondas yra pasirengęs suteikti pagalbą, greičiausiai atidarydamas daugiametę kredito liniją. TVF ketina balandžio 12 d. surengti derybas su Graikijos, Europos Sąjungos (ES) ir Europos centrinio banko (ECB) atstovais.
„TVF yra pasirengęs prisidėti prie pastangų, įskaitant reikiamos apimties daugiametę kredito liniją, jei to paprašys Graikijos valdžia”, – sakė D. Strosas-Kanas. Jis pasveikino euro zonos šalių susitarimą ir jį pavadino svarbiu žingsniu, kuris taip pat apsaugos euro zonos finansinį stabilumą.
Graikijos finansų ministerijos atstovas sakė, kad būtų logiška tikėtis, kad pagalbos paketo per trejus metus vertė sieks daugiau nei 40 mlrd. eurų. Kiek anksčiau sekmadienį jis sakė, kad pagalbos mastas sieks 80 mlrd. eurų, tačiau vėliau patikslino skaičių.
Jei Graikija sulauks finansinės pagalbos, jos mastas gali viršyti anksčiau Meksikai ir Argentinai fondo suteiktos pagalbos apimtis. Didžiausią kada nors istorijoje pagalbą fondas praėjusių metų balandį suteikė Meksikai, vadinamosios lanksčiosios kredito linijos vertė siekė 47 mlrd. JAV dolerių. Meksika kol kas šia kredito linija nėra pasinaudojusi.
Pagalbos Graikijai planas, net kol kas ir neaktyvuotas, gali nuraminti investuotojus ir paskatinti juos vėl pirkti Graikijos valstybės obligacijų. Tačiau rinkoje išlieka nerimas dėl ilgalaikių Graikijos skolų, kurios pakenkė eurui, sumažinimo perspektyvų.
Graikijos valdžios atstovai teigia, kad šalis per ateinančias kelias dienas apsispręs, ar prašys tarptautinės pagalbos, priklausomai nuo to, ar sumažės skolinimosi rinkoje palūkanos.
ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olis Rėnas (Olli Rehn) sakė, kad trejų metų trukmės euro zonos šalių paskolų palūkanos sudarytų 5 proc., o tai yra mažiau už šiuo metu rinkoje esančias – 7,3 proc.
„Jei šis mechanizmas bus aktyvuotas. Tai nebus ES sutarties punkto dėl kokios nors pagalbos pažeidimas, nes paskolos bus grąžinamos, ir nebus jokio subsidijos elemento”, – sakė Eurogrupės pirmininkas Žanas Klodas Junkeras (Jean-Claude Juncker).
Vokietijos vyriausybės atstovė taip pat pasveikino euro zonos šalių susitarimą, kuris turėtų leisti Graikijai atlikti savo fiskalinius „namų darbus” netrukdant rinkai. „Šis susitarimas turėtų nuraminti rinkas, kad Graikija galėtų ramiai atlikti savo namų darbus”, – sakė ji.
O. Rėnas sakė, kad Graikijai kiekviena euro zonos šalis skolintų proporcingai tos šalies daliai ECB kapitale. Taigi daugiausia turėtų paskolinti Vokietija, Prancūzija bei Italija.
Euro zonos šalių susitarimas yra gyvybiškai svarbus Graikija, kuri antradienį ketina surengti obligacijų aukcioną. Praėjusią savaitę investuotojų nerimas dėl Graikijos finansinių problemų gerokai padidino Graikijos valstybės obligacijų pelningumą.
Graikijos premjeras G. Papandrėjus viename interviu laikraščiui pabrėžė, kad euro zonos šalių susitarimas yra paskutinė viltis nuslopinti spekuliacijas, nukreiptas prieš jo šalį.
