Pensinio amžiaus sulaukusius žmones galėtų išlaikyti ne visi mokesčių mokėtojai, bet jų vaikai, o jeigu žmonės vaikų neturi, jie visą savo gyvenimą galėtų kaupti lėšas gyvenimo saulėlydžiui, nes nepatyrė išlaidų augindami atžalas. Tokios nuomonės laikosi Helsinkio universiteto Tarptautinės ekonominės teisės instituto mokslinis darbuotojas Oskari Juurikkala. Ką apie tokius svarstymus mano „Sodros“ Anykščių skyriaus direktorius – Dienos interviu su Juozu RATAUTU:
Pensinio amžiaus sulaukusius žmones galėtų išlaikyti ne visi mokesčių mokėtojai, bet jų vaikai, o jeigu žmonės vaikų neturi, jie visą savo gyvenimą galėtų kaupti lėšas gyvenimo saulėlydžiui, nes nepatyrė išlaidų augindami atžalas. Tokios nuomonės laikosi Helsinkio universiteto Tarptautinės ekonominės teisės instituto mokslinis darbuotojas Oskari Juurikkala. Ką apie tokius svarstymus mano „Sodros” Anykščių skyriaus direktorius – Dienos interviu su Juozu RATAUTU:
Tai ar realūs svarstymai, kad vaikai turės išlaikyti senus tėvus?
Valstybė turi garantuoti žmogaus teisę į orią ir aprūpintą senatvę. Ši prievolė yra realizuojama per socialinių išmokų arba valstybinio socialinio draudimo sistemas. Pastaroji yra paremta solidarumo principu, t.y. šiuo metu dirbantieji mokėdami įmokas į valstybinio socialinio draudimo biudžetą sukaupia lėšas įvairioms išmokoms, tame tarpe ir senatvės, netekto darbingumo ir kt. pensijoms mokėti. Paprasčiau kalbant, vaikai ir anūkai pensijas moka tėvams ir seneliams.
Negali pasiteisinti principas, kad vaikai senatvėje išlaikytų tėvus. Socialinio draudimo sistemos vienokios ar kitokios egzistuoja visame pasaulyje. Vaikai ne visuomet išgalėtų išlaikyti senus tėvus dėl pačių įvairiausių priežasčių: nedirba, mokosi, mažai uždirba, ne visų vaikų ir tėvų santykiai idealūs ir t.t.. Tokia sistema negalėtų sekmingai egzistuoti.
Be to, dirbantys asmenys per socialinio draudimo sistemą yra draudžiami ir ligos, motinystės (tėvystės), nelaimingų atsitikimų socialiniu draudimu. O ir nemažai tėvų ar vaikų turi vienokią ar kitokią negalią. Kas būtų su jais?
Kaip rajone surenkamos įmokos?
Didėjant nedarbui, mažėjant darbo užmokesčiui, suprantama, mažėja ir įmokų surinkimas. Tokia tendencija turi nemažai įtakos pensijų dydžiui. Rajono pensininkai gauna vidutiniškai per 700 Lt. Dėl mažo verslo, atlyginimo dydžio išlaidų socialinio draudimo išmokoms padengimas pajamomis rajone yra tik 38 proc.. (pajamų per metus surenkama apie 40 mln., išleidžiama – virš 100 mln.).
Rajone yra 14162 pensijų gavėjų, iš jų virš 8000 senatvės ir netekto darbingumo pensininkai. Bendra visų rūšių išmokų suma per mėnesį yra apie 8 mln. 500 tūkst. Lt., tame skaičiuje išmokos senatvės, netekto darbingumo, našlių ir kt. rūšių pensijoms -7 mln. 800 tūkst.Lt.. (2010 m. balanžio mėn. duomenys)
