Gegužės 21 dieną Anykščių rajono apylinkės teisme buvo tęsiamas Gintaro Rimdeikos baudžiamosios bylos nagrinėjimas. 29 metų Traupio seniūnijos Maciūnų kaimo gyventojas kaltinamas pasikėsinimu pavogti Klaibūnų kaimo ūkininko Ramūno Noreikos automobilį, Egidijaus Bartaševičiaus sumušimu ir pinigų iš jo reikalavimu.
Gegužės 21 dieną Anykščių rajono apylinkės teisme buvo tęsiamas Gintaro Rimdeikos baudžiamosios bylos nagrinėjimas. 29 metų Traupio seniūnijos Maciūnų kaimo gyventojas kaltinamas pasikėsinimu pavogti Klaibūnų kaimo ūkininko Ramūno Noreikos automobilį, Egidijaus Bartaševičiaus sumušimu ir pinigų iš jo reikalavimu.
Vienoj rankoj šautuvas, kitoj – filmavimo kamera
Apklausus visus liudytojus, parodymus teismui davė teisiamasis G. Rimdeika. Jis neigė, kad kėsinosi pavogti R. Noreikos automobilį ir tikino, kad automobilio skiklo duženų dalelių ant jo kelnių galėjo atsirasti po to, kai G. Rimdeika sužinojo, jog jo ieško policija, važiavo apie tai aiškintis pas R. Noreiką, ir pasilenkė pro išdaužto R. Noreikos automobilio langą pasižiūrėti, ar nesugadinta užvedimo spynelė. „Kad aš neva kėsinausi pagrobti R. Noreikos automobilį, yra netiesa, o nukentėjusysis bando mane apkalbėti. Išvakarėse R. Noreika iš manęs reikalavo 600 litų prieš 10 metų išdaužytą jo autobusiuko lango stiklą. Sakė, jeigu skolos negrąžinsiu, ramiai negyvensiu. Aš jam atsakiau, kad nieko nesu skolingas”, – dėl ko R. Noreika galėtų G. Rimdeiką apkalbėti, proceso dalyviams aiškino teisiamasis.
Toliau, pagal G. Rimdeikos versiją, jis kartu su kitais vyrais praėjusių metų gruodžio 9 – osios 23 valandos 30 minučių girtavo Vidmanto Mackevičiaus namuose, iš kurių G. Rimdeiką į Janapolio kaimą pas savo sugyventinę Aušrinę Barauskaitę parvežė V. Mackevičiaus sugyventinė Inga Griškevičiūtė. „Parėjau į Janapolio kaimą pas A. Barauskaitę miegoti. Kitos dienos ryte 6 valandą mane pažadino A. Barauskaitė ir pasakė, jog manęs ieškojo policijos pareigūnai, – kad paryčiais apie 3 valandą 40 minučių niekaip negalėjo būti R. Noreikos kieme ir kėsintis į jo automobilį, aiškino G. Rimdeika. – A. Barauskaitė mane nuvežė iki Traupio miestelio, aš nuvažiavau pas R. Noreiką, beldžiausi į duris, bet jų niekas neatidarė. Tada prisiliečiau prie išdaužto R. Noreikos automobilio lang, papypsinau,bet niekas neišėjo, todėl išvažiavau…” Nukentėjusysis R. Noreika teigė, kad po įvykio visą laiką buvęs namuose ir būtų matęs, jeigu apie 8 valandą ryto būtų atvažiavęs G. Rimdeika. „Nuo 6 valandos po kiemą vaikščiojo ir manomotina su kaimyne, bet ir jos nematė jokios įvažiuojančios mašinos išskyrus policijos pareigūnų”, – teisiamojo gynybinius aiškinimus neigė R. Noreika. Jis neigė ir akstesniame teismo posėdyje G. Rimdeikos sugyventinės A. Barauskaitės duotus parodymus, jog G. Rimdeika „su ja miegojo visą naktį, todėl negalėjo eiti vogti”. „Kai aš su policijos pareigūnais nuvažiavome pas A. Barauskaitę ieškoti G. Rimdeikos, ji pasakė, kad sugyventinio namie nėra nuo vakar vakaro ir pareigūnai, jeigu netiki, gali apieškoti namus”, – kaip iš tikrųjų elgėsi A. Barauskaitė, teismui aiškino R. Noreika.
Atsikirsdamas į teisiamojo aiškinimus, kad G. Rimdeika galėjo būti apkalbėtas, ūkininkas R. Noreika sakė: „Aš gyniau savo turtą, sveikatą, gyvybę, bet gaunasi taip, lyg būčiau kažką apkalbėjęs. Padariau klaidą, kad vienoje rankoje užpuolimo metu laikydamas šautuvą, kitoje neturėjau filmavimo kameros”, – apie tai, kad teisiamasis kalba apsurdiškus dalykus, sakė R. Noreika.
Paprašytas gali daug ką prikalbėti
Teisiamasis G. Rimdeika teigė nemušęs E. Bartaševičiaus ir nereikalavęs pinigų už sudaužytą automobilį, tiesiog važiuojant automobiliu ir pastebėjus keliu šlitinėjančius neblaivų E. Bartaševičių ir jį vedančią Oksaną Červonikovą, sustojęs ir einantiems pasakęs pasitraukti ir nepakliūti po automobilio ratais…”Mane apkalba ir E. Bartaševičius. Jis buvo primokintas kriminalisto R. Mažvilos, ką kalbėti, nes, matyt, jam buvo pažadėta už administracines nuobaudas nesodinti „parų”. Policininkas R. Mažvila man sakė, kad pareigūnai kiekviename kaime turi savo „ožį” (kalėjimo terminologija – tai tikriausiai informatorius – red.past.), o E. Bartaševičius ir yra tas „ožys”. Teisėja V. Dirgėlienė teisiamajam priminė anksčiau duotus liudytojo E. Bartaševičiaus parodymus apie tai, jog jis atlikinėjo administracinį areštą…
Sumušė kriminalistas
Paklaustas, iš kur atsirado mėlynė paakyje, nubrozdinimai ant kaktos, dilbių, šlaunyse,( bylos duomenimis, tokie sužalojimai buvo patirti G. Rimdeikai susigrūmus su R. Noreika – red.past.) G. Rimdeika taip pat turėjo savus paaiškinimus: „Mėlynė paakyje atsirado tuomet, kai pas V. Mackevičių namuose mane sulaikinėjo kriminalistas Romas Mažvila. Jis man trenkė alkūne… Nubrozdinimai kaktoje atsirado, kai ėjau pro duris, kurios stakta buvo per žema, ant dilbių – nuo antrankių, šlaunyse – nuo kietų Anykščių policijos komisariato areštinės lovų”.
Teisėjai Vaidai Dirgėlienei patikslinus, jog antrankiai dedami ne ant dilbio, bet ant riešų, G. Rimdeika atsikirto: „Pareigūnai gerai pasistengė ir gerai užveržė”. O pasidomėjus, kodėl nesiskundė, jeigu policijos pareigūnai jo atžvilgiu naudojo smurtą, teisiamasis G. Rimdeika prisiminė 2005 metų liepos mėnesį, kai buvo sulaikomas antiteroristinės grupuotės „Aras” pareigūnų ir tariamai jų buvo sumuštas, rašė pareiškimą, bet niekas į tai nekreipė dėmesio. „Byla sufabrikuota, juokinga… O pareigūnai turi didesnių teisių negu paprastas žmogus, – nervinosi G. Rimdeika. – Pareigūnai man žadėjo: kaltas esu, ar ne, vis tiek tave pasodinsim. Prokuroras Ričardas Juozainis sakė, kad dar prigriebs ir jaunesnį mano brolį, kad visi Rimdeikos sėdėtų
Priminus bylos epizodą, jog grumtynių su teisiamuoju metu nukentėjusysis R. Noreika turėjo dujinį šautuvą ir, galbūt, jo buože galėjo sužaloti neprašytą svečią, G. Rimdeika dėstė: „Nuo buožės gali galva trūkti. O R. Noreikai prisisapnavo, kad aš broviausi į jo kiemą ir ketinau pavogti mašiną. Be to, prokuroras man sakė, kad teisus yra tas, kuris pirmas parašė pareiškimą”.
Teisėjai paklausus, kiek alkoholinių gėrimų gruodžio 10 dienos išvakarėse buvo išgėręs pats, G. Rimdeika aiškino: „Paeiti paėjau, galva dirbo, žinojau, kur gyvenu…”
