Seimas ketvirtadienį nepavyko pradėti svarstyti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto, kuriuo siūloma įteisinti abortus ir numatyti, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai.
Opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės Ritos Tamašunienės siūlymu projekto pateikimas atidėtas kitam Seimo posėdžiui.
Prašymo motyvų politikė nenurodė, anksčiau ji prašė šį projektą išvis išbraukti iš darbotvarkės.
Grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicinių frakcijų siūlo nėštumo nutraukimą įteisinti įstatymu. Dabar aborto tvarka apibrėžiama sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Pagal projektą, į įstatymą būtų perkelta dabar ministro nustatyta nėštumo nutraukimo tvarka. Nesant medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 12 nėštumo savaitės, o esant indikacijoms – iki 22 savaitės.
Abortas taip pat gali būti atliekamas iki 22 nėštumo savaitės po išžaginimo arba nėštumui atsiradus dėl kraujomaišos.
Įstatymo projekte siūloma, kad nėštumo nutraukimo paslauga moteriai būtų teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Anot projekto, abortas gali būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu, o vaistinio nėštumo nutraukimo paslauga nėščiosios prašymu gali būti teikiama nuotoliniu būdu.
„Nėštumo nutraukimo srityje iki šiol trūksta šiuolaikiško požiūrio: vaistinis abortas vis dar retai naudojamas dėl teisinio neapibrėžtumo, todėl moterys dar yra priverstos dažniau rinktis chirurginį abortą“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Įstatymo projekte taip pat įtvirtinami reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principai, užtikrinantys jų prieinamumą, pasiekiamumą, kokybę, konfidencialumą bei asmens teisę į informuotą ir laisvą apsisprendimą.
Įtvirtinamas ir pagalbos teikimas lytinį smurtą patyrusiems asmenims, įrašant nemokamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą, veikiančius specializuotus pagalbos centrus visoje šalyje, skubią kontracepciją bei infekcijų profilaktiką.
Įstatymu taip pat norima sureguliuoti, kad visuomenės lytinis švietimas būtų visapusis, grįstas mokslu, apimantis informavimą apie reprodukcinę sveikatą, kontracepciją, nėštumo nutraukimą, lytiškai plintančių infekcijų prevenciją bei reprodukcinės sveikatos stiprinimą.
Projekte įtvirtinamas ir mokslu ir žmogaus teisių principais grįstas, įtraukus ir nešališkas lytiškumo ugdymas, vykdomas atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos bei reprodukcinės sveikatos mokslo institucijų rekomendacijas.
Įstatymo projektą teikia Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, kiti socialdemokratai, taip pat liberalai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Edita Rudelienė ir kiti, konservatorė Jurgita Sėjonienė.
Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad 2022 metais jau buvo parengtas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas, tačiau tuomet nesulaukė palaikymo dėl ideologinių nesutarimų.
Anot parlamentarų, palikus reprodukcinės sveikatos problemas spręsti pavieniais teisės aktais, daugelis jų nėra sprendžiama tinkamai.
