• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Šeštadienis, 10 gegužės, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Amžinybėn iškeliavo muzikologas, choro dirigentų ugdytojas, prof. A. J. Greimo paveldo populiarintojas

Vytautas BAGDONAS
2018-04-11
Šimtas istorijų
1
Prof. Karolis Rimtautas Kašponis Kunigiškių muziejuje apžiūri pasaulinio garso mokslininko Algirdo Juliaus Greimo atminimui įrengtą memorialinę ekspoziciją.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Balandžio 7-ąją žiniasklaida visuomenei pranešė skaudžią žinią apie muzikos teoretiko, pedagogo, choro dirigento, muzikologo, semiotikos mokslo pradininko prof. Algirdo Juliaus Greimo paveldo saugotojo ir populiarintojo humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaro profesoriaus Karolio Rimtauto Kašponio mirtį.  Šių metų vasarą jam būtų sukakę 85-eri.

 Ilgus dešimtmečius  paskyrusio menui ir mokslui, visuomeninei veiklai prof. K. R. Kašponio prasmingo gyvenimo kelias yra susijęs ir su Anykščių kraštu. Profesorius buvo pirmasis, visuomenei viešai paskelbęs iki tol dar buvusį nežinomą faktą, kad pirmoji žymiojo semiotiko prof. Algirdo Juliaus Greimo  gyvenamoji vieta Lietuvoje buvo būtent Kunigiškių kaimas Anykščių krašte.

 

Jo vaikystės pirmasis dešimtmetis prabėgo atokiame Anykščių rajono miestelyje- Surdegyje, kur mokytojavo berniuko tėvai Boleslovas Vladas Kašponis ( 1891-1973) ir Marijona Kašponienė (Kubilinskaitė) (1901-1996). Surdegyje Karolis Rimtautas lankė ir pradžios mokyklą. Vėliau, tėvams persikėlus į Kupiškį, 1944-1951 metais čia mokėsi ir jų sūnus. Dar tebesimokydamas vidurinėje mokykloje Karolis Rimtautas Kašponis susidomėjo muzika, vadovavo mokytojų ir moksleivių kameriniam orkestrui, smuiku ir saksofonu grojo įvairiuose ansambliuose. Dalindamasis prisimimais, mokslininkas šių eilučių autoriui  ne kartą yra pabrėžęs, kad  meilę muzikai jam yra įskiepijęs tėvas, kuris be pedagoginio išsilavinimo, dar buvo įsigijęs vargonininko specialybę, taip pat kurį laiką darbavosi ir chorvedžiu. Prie muzikos buvo „linkusi“ir motina…

1951-1956 metais studijuodamas Vilniaus universitete ekonomiką, K. R. Kašponis tuo pačiu metu mokėsi kompozicijos J. Tallat-Kelpšos vidurinėje muzikos mokykloje. 1956-1959 metais gyvendamas Ukmergėje jis čia įkūrė Vaikų muzikos mokyklą, buvo pirmasis šios mokyklos direktorius. 1957-1962 metais studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos  muzikos ir teatro akademija) choro dirigavimą, chorvedžio išsilavinimą įgijo su pagyrimu. Toliau prasidėjo jo pedagoginė veikla Vilniaus vaikų muzikos, J. Tallat-Kelpšos muzikos, M. K. Čiurlionio meno mokyklose dėstant teorines muzikines disciplinas. 1965-2007 metais mūsų kraštietis darbavosi Lietuvos konservatorijoje (Lietuvos muzikos ir  teatro  akademijoje) choro dirigavimo katedros dėstytoju, vyresniuoju dėstytoju, docentu, tapo profesoriumi. 1981-aisiais parengė ir apsigynė menotyros mokslų kandidato disertaciją, 1993-iaisiais nostrifikuotas humanitarinių mokslų (menotyros) daktaru. Per 1992-2007 metus  Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje profesorius Karolis Rimtautas Kašponis išugdė net dvylika choro dirigentų, kurių dauguma gerai visiems žinomi, sėkmingai vadovauja populiariems chorams.

Muzikologas, muzikos pedagogas, mokslininkas K. R. Kašponis ne kartą buvo respublikinių moksleivių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys, respublikinių  mokslinių –metodinių tarybų, muzikos mokymo komisijos narys, vadovavo kultūros mokyklų valstybinei egzaminų komisijai, disertacijų gynimo komitetui ir kt.

Ne mažesni jo nuopelnai ir rašant bei leidžiant mokymo ir metodinius leidinius, skelbiant periodikoje  straipsnius, chorų koncertų recenzijas. Sukūrė ir vokalinių kūrinių chorams. Profesoriaus 1992 metaius parengta monografija „Lietuvių muzikos melodika ir harmonija“ yra viena pirmųjų šalyje menotyros studija, paremta statistiniais tyrimo merodais.  Muzikos mokyklas ne kartą pasiekė prof. K. R. Kašponio patengti vadovėliai, kuriais moksleiviai ir pedagogai  sėkmingai gtebesinaudoja iki šių dienų.

Dar vienas labai ryškus ir prasmingas veiklos baras profesoriaus K. R. Kašponio gyvenime- tai pasaulinio garso mokslininko, semiotikos mokslo pradininko, kalbotyrininko, lietuvių mitologijos tyrinėtojo prof. Algirdo Juliaus Greimo paveldo saugojimas ir populiarinimas. Šiam kilniam tikslui jis paskyrė arti dvidešimties metų. Įsteigęs Lietuvos mokslininkų sąjungoje Tarpdisciplininę muzikologijos grupę ir vadovavęs šiai visuomeninei organizacijai, įvairiose Lietuvos vietovėse, taip pat Suomijos, Prancūzijos, Rusijos bei kitų šalių miestuose, netgi tolimajame Nankine (Kinija) pristatė savo  parengtą unikalią dokumentinę parodą „Algirdo Juliaus vaikystė“, daugybę leidinių lietuvių, prancūzų, anglų kalbomis apie prof. A. J. Greimo gyvenimo ir kūrybos kelią, mokslinę veiklą. Su dideliu džiaugsmu ir pasididžiavimu K. R. Kašponis sutiko žinią, kad Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO Generalinė konferencija 2015 metais paskelbė 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą, į kurį buvo įtraukta per 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Šiame sąraše atsirado ir visame pasaulyje garsaus kalbininko prof. Algirdo Juliaus Greimo (1917-1992) pavardė. O 2017-uosius  metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais.

Garsiojo mokslininko 100-mečiui skirti minėjimai, mokslinės konferencijos, parodos prof. Karolio Rimtauto Kašponio ir jo bendraminčių iniciatyva buvo organizuota  Vilniuje, Kaune, Kupiškyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Prienuose, Ukmergėje, Birštone, Klaipėdoje ir kitose šalies vietovėse, artimai susijusiose su prof. A. J. Greimo gyvenimu, mokslais gimnazijose, studijomis universitetuose,  moksline, kūrybine, visuomenine veikla, neužmirštas šio iškilaus mokslininko atminimas ir užsienyje.

Prof. K. R. Kašponio vadovaujama Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininė muzikologijos grupė kartu su Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejumi, asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ bei Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyriumi ta proga praėjusių metų spalio 7-ąją Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje Kunigiškiuose organizavo popietę pavadintą „Susiburkime Algirdo Juliaus Greimo vaikystės namuose“. Toks respublikinis renginys čia organizuotas neatsitiktinai. Būtent Kunigiškai buvo pirmoji būsimojo mokslininko gyvenamoji vieta Lietuvoje. Jis gimė 1917 metų kovo 9-ąją Tuloje (Rusija), kur tėvas Julius Greimas Pirmojo pasaulinio karo metu evakuotų lietuvių pradžios mokykloje dirbo mokytoju. 1918 metų vasarą mokytojas Julius Greimas su žmona Konstancija Mickevičiūte-Greimiene ir vaikais- septynmete dukra Gražina bei vienerių metukų sūnumi Algirdu Juliumi- grįžo į Lietuvą. Iš Tulos parvykęs mokytojas vėl buvo įdarbintas toje pačioje Svėdasų krašte veikusioje Kunigiškių pradžios mokykloje, kurioje teko dirbti ir anksčiau- 1913-1915 metais. Erdviame mokyklos pastate buvo įrengti ir butai mokytojams, tad šiame name Greimų šeima ir apsigyveno. 1919 metų rudenį Greimai iš Kunigiškių išsikraustė į Kupiškio kraštą, paskui apsigyveno ir kitose vietovėse, kadangi anuomet mokytojams gana dažnai tekdavo keisti darbo vietas.  Tas buvusios pradžios mokyklos pastatas- istorijos paminklas- Kunigiškiuose išlikęs iki šių dienų. Restauruotame name jau daugiau kaip trisdešimt metų veikia Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, kuriame yra įrengta  ir prof. A. J. Greimo atminimui skirta ekspozicija.  Popietės metu tuomet buvo išklausyta keletas šalies mokslininkų parengtų pranešimų.  Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas , Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės sekretorius Rolandas Aidukas  perskaitė pranešimą „Algirdo Juliaus vaikystės atspindys prof. Karolio Rimtauto Kašponio knygoje „Greimas arti ir toli“. Pasak pranešėjo, ši gausiai iliustruota, preciziškai surinktais faktais, archyviniais duomenimis paremta knyga, parašyta lietuvių ir anglų kalbomis, yra ir svarbių dokumentų sąvadas, ir fotografijų albumas, ir prof. Algirdo Juliaus Greimo vaikystei skirtos nuotraukų parodos katalogas, tad neveltui knygyne „Akademinė knyga“ buvo ji buvo patekusi į populiariausių leidinių reitingus.    Su Anykščių kraštu artimai siejamas muzikos teoretikas, pedagogas, muzikologas, prof. Greimo paveldo saugotojas ir populiarintojas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras, Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės pirmininkas Karolis Rimtautas Kašponis renginio metu  išsamiai savo pranešime apžvelgė prof. Algirdo Juliaus Greimo kaip vienos žymiausių pasaulyje Paryžiaus semiotikos mokyklos pradininko ir vadovo mokslinę veiklą, semiotikos mokslo reikšmę pasaulyje. Kaip prisiminė prof. K. R. Kašponis, jis Algirdu Juliumi Greimu susidomėjo atsitiktinai.  Tarptautinės semiotikos studijų asociacijos prezidentas Suomijos mokslininkas prof. Ero Tarastis  (Eero Tarasti) jam pasiūlė parengti darbą apie A. J. Greimo gyvenimo periodą Lietuvoje. Tai padaryti jis sutiko, pagalvojęs, kad tai bus visai nesunki užduotis. O kai pradėjo užrašinėti mokslininką pažinojusių prisiminimus, rinkti medžiagą archyvuose, viską sisteminti, kaupti, paaiškėjo, kad laukia milžiniškas darbas, tačiau atsisakyti jau nebegalėjo. Taip atsirado po Lietuvą ir užsienio šalis apkeliavusi fotonuotraukų ekspozicija „Algirdo Greimo vaikystė“, buvo parengta ir išleista nemažai įvairios apimties spaudos leidinių ir knygų, paminklinės lentos bei kitokie atminimo simboliai papuošė vietas Lietuvoje susijusias su prof. A. J. Greimo gyvenimu ir veikla, įvairiais renginiais prisimenamas ir pagerbiamas vienas žinomiausių  lietuvių tarptautiniame mokslo pasaulyje žmonių.

Anykščių rajono Kunigiškių I kaime veikiančiame muziejuje dėmesys iškiliam mokslo korifėjui prof. Algirdui Juliui Greimui skiriamas jau daugelį metų. 2009 metų gegužės mėnesį čia buvo organizuotas renginys „Per senolių tradicijas atverkime dvasią ir širdį“, kurio metu buvo atidengta ir pašventinta mokslininkui skirta  atminimo lenta, atidaryta paroda- dokumentinė studija „Algirdo Greimo vaikystė“. 2012 metais muziejuje veikė nuotraukų, dokumentų, spaudos publikacijų  paroda „Pro garsaus mokslininko vaikystės langus“, skirta prof. A. J. Greimo gimimo 95-mečiui ir mirties 20-mečiui.  Iki šiol muziejuje veikia didelio pasisekimo sulaukianti iš lankytojų paroda „Iš Kunigiškių-į platųjį pasaulį“.

Tenka pripažinti, kad daugybę įvairios informacijos, unikalios medžiagos šioms parodoms, taip pat ir muziejinei ekspozicijai Kunigiškių muziejui pateikė ne kas kitas, o prof.  

Karolis Rimtautas Kašponis. Beje, jis buvo pirmasis, visuomenei  viešai paskelbęs iki tol  dar buvusį nežinomą faktą, kad pirmoji žymiojo semiotiko prof. Algirdo Juliaus Greimo  gyvenamoji vieta Lietuvoje buvo būtent Kunigiškių kaimas Anykščių krašte. Tokiu būdu prieš gerą dešimtmetį paskleista žinia pasaulinio garso mokslininko biografijoje užpildė buvusią „dėmę“, papildė nutylėtus, visuomenei dar nežinomus faktus.      

Išėjo Amžinybėn prof. Karolis Rimtautas Kašponis Atvelykio išvakarėse, palikęs  gyviesiems  daugybę savo atliktų darbų, o apie save- pačius gražiausius prisiminimus.

Komentarai 1

  1. Ventilatoare de acoperis says:
    2 metai ago

    210198 686820This really is really fascinating, Ill check out your other posts! 851796

Kitas įrašas

Vai, kur buvai, laputaite?

Panašūs straipsniai

Traukiniais galėjome keliauti į … Svėdasus, Viešintas, Kavarską…

2018-12-31
0

Nieko dabar jau nebestebina visuomenės reakcija į kai kuriuos neįprastus, keistokus politikų, valdžios vyrų ir moterų priimamus nutarimus, dažnai atvirai...

Ši plokštelė eksponuojama JAV Čikagos miesto Balzeko lietuvių kultūros muziejuje.

Prieš 100 metų įrašytoje plokštelėje – muzikos kūrinys apie Anykščių merginas

2018-12-31
1

Kauno technologijos universiteto profesorius, muzikologas Darius Kučinskas JAV Čikagos mieste, Balzeko lietuvių kultūros muziejuje aptiko unikalų eksponatą – daugiau kaip...

Liudvika Didžiulienė-Žmona į istoriją įėjo ir kaip pirmosios žinomos gastronominės knygos lietuvių kalba autorė.A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus nuotr.

Išleista žinomos anykštėnės receptų knyga

2018-12-30
0

Neseniai knygynuose pasirodė unikali, leidyklos VAGA išleista pirmoji žinoma gastronominė knyga lietuvių kalba – Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Lietuvos gaspadinė, arba pamokymai,...

Pirmojo betoninio tilto per Šventąją Anykščiuose statybą organizavo buvęs revoliucionierius,  griovęs Anykščių savivaldą, Jonas Kvasovskis.Izidoriaus Girčio archyvo nuotr.

Naujametiniai siurprizai prieš šimtą metų

2018-12-29
0

Jei šiandien reikėtų tiksliai pasakyti, su kokia valdžia Anykščiai ir anykštėnai pasitiko 1919-uosius metus, klausimas pasirodytų itin keblus. Mat nėra...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Savaitgalio diskusija: Ko trūksta Anykščių miesto parke?
Už sunaikintą natūralią pievą galima gauti baudą
Skaitytojas skundžiasi, kad išjungus šildymą – šalta
Raguvėlės bibliotekoje – paroda, skirta rašytojo Antano Drilingos jubiliejui
Savaitgalį numatomos šalnos
Padangos – tipai, priežiūra ir pasirinkimas

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Gegužės 8 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 7 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 6 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 5 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 4 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 3 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Lietuva kuria atsiskaitymo kortele be interneto sistemą krizės atveju
A. Veryga: vėl balsuojant dėl A. Dudėno, „valstiečiai“ išliktų nuoseklūs
Nuo mokyklų iki parduotuvių kasų: šiandien prasideda pavasarinė „Maisto banko“ akcija
Pasaulio lyderiai sveikina naująjį popiežių Leoną XIV
Lietuviai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais
Amerikiečių kardinolas Robertas Francis Prevostas išrinktas popiežiumi Leonu XIV

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ar nereikėtų vėl pradėti daugiabučių šildymo sezono?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

Baneris bulves

Baneris bulves

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In