Rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio vardo diena būdavo švenčiama kasmet. Atsiminimai liudija, kad iš vakaro seserys Kairytės nupindavo ąžuolo šakų vainiką, sutemus paslapčia papuošdavo verandą, o iš ryto ateidavo su gėlių puokšte ir rašytoją pasveikindavo daina. L. Žukauskienė visus vaišindavo pyragu, o A. Vienuolis įpildavo nedidelę taurelę savo gamybos likerio „Trejos devynerios“.
Tradicija švęsti muziejuje Antanines gyvuoja ir mūsų dienomis. Kasmet gražų birželio 13-osios vakarą prisimenamas didysis Anykščių mylėtojas ir populiarintojas Antanas Vienuolis, jo platūs kultūriniai interesai bei šiltas ir nuoširdus žmogiškasis bendravimas. A. Vienuolis asmeniškai pažinojo nemažai XX a. pirmosios pusės dailininkų, su jais bendradarbiavo kultūrinėje spaudoje, ne vieną priėmė savo namuose, kartu keliaudavo po Anykščių kraštą. Ne vienas dailininkas yra kūręs A. Vienuolio portretus, iliustravęs jo knygas, ne vienas yra svečiavęsis vaišinguose Žukauskų namuose. Čia būta skulptoriaus J. Zikaro, dailininkų I. Šlapelio, Leipcigo meno akademijos profesoriaus N. Buche su studentais, artimo A. Vienuolio bičiulio A. Varno, M. Dobužinskio, R. Kalpoko ir kt. Ne vienas dailininkas už svetingą priėmimą padovanodavęs savo darbų – taip pamažu kaupėsi muziejaus dailės fondas.
A. Vienuolio memorialiniame kambaryje yra eksponuojamas puikus A. Vienuolio bičiulio dailininko Leono Katino (1907−1984) paveikslas „Antano Baranausko klėtelė“ (1957). L. Katinas ne kartą lankėsi pas A. Vienuolį – 1956 m. apsilankymą liudija Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomas paveikslas „Rašytojo Antano Vienuolio sodyba Anykščiuose“. Vienam Antaninių vakarui šis memorialinis peizažas, kuriam būdingas realizmas, paįvairintas impresionizmo ir modernizmo bruožais, vėl atkeliaus ten, kur ir buvo sukurtas – muziejus kviečia aplankyti vieno eksponato parodą, sujungiančią beveik septynias dešimtis metų. O A. Vienuolio sodas tądien vėl pavirs stebuklinga meno gimimo erdve – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojas, klasikinio realizmo atstovas Donatas Inis su savo studentais bei Anykščių dailės mokyklos mokiniais į savo popieriaus lapus perkels senosios sodybos vaizdą, išvystą panašiu rakursu, bet jau dabartinio jauno žmogaus žvilgsniu.
Visus savo svečius A. Vienuolis kviesdavo aplankyti A. Baranausko klėtelę, su užsidegimu pasakodavo apie jos eksponatus, liudijančius įvairius poeto ir vyskupo gyvenimo etapus ar gausius talentus. Pats mėgęs muziką, rašytojas, pakeldamas klėtelėje saugomą smuikelį, kalbėdavo apie A. Baranausko muzikinius sugebėjimus, apie jo mokėjimą griežti smuiku ar groti gitara. Šį Antaninių vakarą sodyboje irgi skambės A. Baranausko mėgta muzika – susirinkusiųjų laukia programa „Tas švelnus gitaros skambesys“ ir autorinių dainų bei romansų atlikėja Daiva Steponavičienė, sceniniu vardu Rugiaveidė, bei Saulius ir Paulius Steponavičiai. Paulius Steponavičius, Teatro, muzikos ir kino muziejaus restauratorius, ne tik dainuos – jis anykštėnams pristatys unikalius eksponatus iš savo muziejaus rinkinių: XIX a. gitaras, kokiomis galėjo groti ir A. Baranauskas.
Antaninių dieną į muziejų kviečiame ir vaikus: pasidomėti, ką ir kaip piešia dailininkai, iš žolės pasigaminti paukštelį ar su A. Baranausko klėtele bei Anykščių šileliu susipažinti labai netradiciškai – lauke žaidžiant žaidimus ir patiems tampant šilelio gyventojais ar klėtelės saugotojais.
Birželio 13-ąją Muziejus laukia visų anykštėnų, mažų ir didelių, norinčių dviejų didžiųjų mūsų krašto kūrėjų vardines paminėti senojoje A. Vienuolio sodyboje apsuptiems istorijų, kūrybos ir muzikos.
Na, ir spjaudotės. Nesvarbu, kad su klaidomis, kad sunku suprasti kas norėta rašant pasakyti, bet… Mielieji, jums iki Žukauskų Untaniuko pasiekimų toli, toli,.. Jei šiame KALNELYJE įsikurs kas nors naujoviško, šiuolaikiško- kažin ar visiems bus gerai? Nenuneigsite, jog ŽUKAUSKŲ giminė yra didi, joje yra nemažai gabių, protingų, kūrybingų asmenybių. Gal todėl pavyduoliai ir bandė įteigti elgtis taip kaip kai kas nerimsta ir dėl mūsų lakštingalos.
ką čia kliedi? Prie ko čia Vienuolio giminė, jos nuopelnai? Problema verbickinių varduvių rengimas, kuris nelogiškas, beprasmis, juoba kad nešvenčiama rašytojo gimimo diena balandžio pradžioje, o tai turėtų būti daroma, jei muziejus vakarietiškas, ne sovietinis.
O kad Rugaveidė yra gera mokslininkė, bet kaip dainininkė jau tikrai iš praeities.
Aš maniau, kad ta Rugiaveidė ar rugiasnukė jau seniai nebedainuoja, nuseno, o čia pasirodo, kad Anykščiams bet kas gerai, be tik da paeina dar ir ką nors padainioja… Lygis aiškus – bet ką, bet kaip, kad tik maždaug į tą pusę: saviveikla persimetė ir į muziejų.
Turi pinigų ir samdo.Tai ko nevažiuoti artistams,kad gerus pinigus moka.Muziejus seniai kultūros namų padalinys.
Kas nori, rimtai dirba- kas nenori, linksmai švenčia 🙂
Visi esat nepatenkinti ir vis negerai ir negerai.O kada lietuviui buvo gerai?Tegul būna tas kultūrinis renginys ir ko jis jums trukdo.
Būna gerai,kai sąžinė pas su žmogų yra ir kultūringas elgesys.Daug nelaimių matęs tas kalnelis ir ašarų.
ar čia apie a.a. Antano Žukausko moterims darytas ašaras?
Anykščiai Rašytoju gatvėij nėr kalneliu ten ant kalnelio lauke Antanas Gustas su GMP ir VPK štai koke švėnte ten bus Anykščiuos Rašytoju gatvėi ant kalnelio nuo Anykščiu Vilniaus gatvės link Rašytoju gatvės kalnelio Taiva.
Pagiedotu Baranausko giesmes ir sileli ir užtektų pilnai. Gal niekas nebemoka iš kultūrnamio.
Niekas nešvenčia Anykščiuose, ką visas pasaulis kitur memorialiniuose muziejuose švenčia – rašytojo gimimo dienų, o varduvės svarbios tik kai žmogus gyvas, o ne po to. Verbickas tą savo vardo dienos šventimą susigalvojo, kad prie dviejų Antanų dar yra ir jis – Antanas Nr. trys. O kadnagi anie du mirę, o jis – gyvas, tai sveikinimai – tik jam. Todėl šią benprasmę šventę reikia išgyvendinti. Teresė Mikeliūnaitė jokių antaninių nerengė, nematė jų rengimo prasmės, to nedarė ir kiti buvę vadovai. Tai grynas Verbicko išmįslas. Pajarskienė turi tai suprasti, juk nėra kvaila. O gal ten ji tik faktinė vadovė, o toliau iš tikrųjų Verbickas viskam vadovauja? Tada jau antaninės – super zuper švenčių šventė iki pat, kol gyvas Unte.
Artistai ten visi.
Ateis dykai pavalgyt
Švėntė Anykščiuos Birželio 13 diena 10 valanda šves Antanas Vienuolis – kytoi pusėi kelio Antanas Baranauskas tegu gerę,tegu rūko kas jiems neleidže taij daryt ten.