Anykščių rajono tarybos narys,liberalas Kęstutis Indriūnas feisbuke plačiau pakomentavo savo pasiūlymus, kurie pastarosiomis dienomis susilaukė daugybės reakcijų tiek iš komentatorių, tiek ir iš respublikinės žiniasklaidos.
„Norėčiau plačiau aprašyti savo idėjas Anykščiams, nes spaudoje daug visokių interpretacijų. Apie transporto problemas kalba visi, vieni galvoja kaip jas spręsti, kiti tik kritikuoja, bet nieko nesiūlo. Esu Anykščių rajono tarybos narys ir man rūpi mūsų miesto reikalai. Todėl paskatintas 2020 metų rugsėjo mėnesį vykusių kūrybinių dirbtuvių, sprendžiant Anykščių miesto centrinės dalies erdvių sutvarkymą, rezultatais, išdrįsau garsiai tiesiog pasakyti apie amžinas problemas infrastruktūros srityje ir todėl pateikiau kelis pasiūlymus:
• Vasaros sezono metu labai padaugėja automobilių, tad išauga oro tarša, dar daugiau – dažnai netvarkingi automobiliai paskui save palieka tepalų dėmes, kas kenkia mums kaip miestui, kuris siekia kurorto statuso. Vietiniai gyventojai skundžiasi. Gal tik tyliai. Aš, juos atstovaudamas, manau, kad labai svarbu mieste užtikrinti švarų orą, kuriuo kvėpuojame visi, švarią aplinką, kuria naudojamės visi. Jokių „ Šlakbaumų“ tikrai nebus, niekas to ir nesiūlė. Šiandien yra puikių elektroninių priemonių ( terminalų, kamerų ir kt.), kaip užfiksuoti automobilio numerį. Automobiliui net sustoti nereikia. Aišku, pradžioje galima būtų įvesti pagalvės mokestį, kol surinktume lėšų įrangai pirkti.
• Buvo ir yra siūlymas įvesti „anykštėno kortelę“. Anykščių rajono gyventojai turėtų puikią progą pasinaudoti anykštėno kortele, jiems įvažiavimas būtų nemokamas, o gal ir kitos paslaugos Anykščiuose ženkliai pigesnės taptų.
• Didelė problema yra automobilių stovėjimo aikštelės daugiaaukščių rajonuose, kuriose kai kurie gyventojai stato po tris mašinas, o kai kurie neranda kur pastatyti ir vieno automobilio. Taip pat ne vienoje aikštelėje, net ir gatvėse stovi ir surūdijusio laužo. Manau, kad puikiai galima būtų vėl panaudoti Anykštėno kortelę, prie jos priskiriant vieną automobilį, tuo tarpu tik antras automobilis turės atrasti tinkamą vietą, specialiai tam įrengtose aikštelėse, neužimant tikrai ne tokiam automobilių kiekiui pritaikytuose kiemuose. O kuo kalti vaikai ar pagyvenę žmonės, kurių kiemuose vien transporto priemonės???
• Siūlau miesto centre esamas stovėjimo aikšteles padaryti mokamas, žinoma su tam tikromis išlygomis, pavyzdžiui, 1 ar 2 pirmosios valandos nemokamos.
Profesionaliame darbe – Anykščių miesto centrinės dalies koncepcijoje buvo nagrinėta daug momentų, istorija, miesto struktūra, pokyčiai bei ieškota būdų, kaip suteikti šioms svarbioms vietoms patrauklumą, gyvybingumą, tinkamai prisiminti praeitį bei kaip planuoti ateitį.
„Europos praktikoje viešųjų erdvių įvairovė ir ryšiai tarp jų yra neatsiejama kiekvieno regeneracijos projekto dalis. Anykščių A. Baranausko aikštėje ir jos prieigose dominuoja automobiliai, erdvės fiziškai nusidėvėjusios, o ryšiai su kitomis Anykščių centro erdvėmis nėra aiškiai suformuoti, didžiulis
automobilių srautas ir tranzitinis transportas fragmentuoja miestą, todėl vakarais miestas tuštokas.
Norint, kad A. Baranausko aikštė vėl taptu gyva senamiesčio dalimi, visų pirma teritorijoje prioritetą būtina teikti pėstiesiems bei apriboti automobilių tranzitą per teritoriją. Taip sukuriant Europos senamiesčiams būdingą aplinką, su plačiais šaligatviais, pėsčiųjų ir lėto eismo gatvėmis bei kavinių terasomis. Antra – svarbu užtikrinti viešųjų erdvių tęstinumą ir integraciją su kitomis miesto centro viešosiomis erdvėmis, kad miestiečiai lengvai ir aiškiai orientuotųsi erdvėje, galėtų saugiai judėti tarp parkų, aikščių, skverų. Trečia – svarbu pasiūlyti miestiečiams didesnę erdvių įvairovę aktyviai ir pasyviai rekreacijai, renginiams ir prekybai taip didinant ,miesto centro patrauklumą gyvenimui ir komercijai. Ketvirta – ties viešosios erdvės perimetru pritraukti funkcijų, galinčių užtikrinti viešosios erdvės gyvybingumą dienos metu ir iki pat vėlyvo vakaro, bei pritaikyti viešąsias erdves ne tik prekybai ir renginiams, bet ir mažiems neformaliems susitikimams. Tik kompleksinis viešosios erdvės sprendimas gali priversti Anykščių svečius ir gyventojos šiomis erdvėmis naudotis ir jose užsibūti, tuo tarpu sėkminga viešoji erdvė traukia verslą ir skatiną bendrą centro atsinaujinimą. Pagrindinis uždavinys – užtikrinti komplekso integraciją ir judumą mieste. Tikslas – užtikrinti gerą miesto centro pasiekiamumą visomis transporto rūšimis ir patogų pėsčiųjų judėjimą jo viduje, prioritetą teikiant pėstiesiems, visuomeniniam transportui ir dviračiams. Didžiąją dalį miestų viešųjų erdvių sudaro ne aikštės ir skverai, o miesto gatvės, parkai ir želdynų masyvai. Miestų gatvės yra pagrindiniai miesto socio-kultūrinės ir ekonominės-funkcinės programos nešėjai, kurie dėvisi greičiau, todėl siekiant esminio kokybinio viešųjų erdvių pokyčio reikėtų sutelkti dėmesį į gatves ir jas planuoti ne kaip transporto koridorius, o kaip viešąsias erdves.
Dauguma Europos senamiesčių pasirinko riboti automobilių tranzitą, o jų stovėjimo aikšteles dažniausiai numatomos už istorinių senamiesčių ribų. Kartais taikomos kompleksinės priemonės: gerinamas susisiekimas viešuoju transportu, dviračiu, pėsčiomis skatinamas dalinimasis transporto
priemone, kuriami persėdimo („transfer“) taškai. Visų pirma, svarbu gerinti teritorijos pasiekiamumą pėsčiomis, viešuoju transportu, skatinant dviračius ir taip mažinti ne tik parkavimo vietų poreikį, transporto intesyvumą centro prieigose. Antra – automobilių stovėjimą spręsti ne tik teritorijoje, bet už miesto centro ribų, taip sukuriant daugiau vietos viešajai erdvei ir miestiečių poilsiui. Pvz. Savivaldybės administracijos pastato teritorijos ar kitos viešos aikštelės savaitgalį galėtų atsiverti miesto svečiams. Trečia – riboti (bet ne drausti) automobilių tranzitą per miesto centrą ir taip gerinti vietos erdvinę kokybę bei kurti daugiau erdvės pėstiesiems. Ketvirta – skatinti transporto inovacijas, kurios padėtų geriau orientuotis teritorijoje, saugiau ir greičiau judėti, mažintų taršą ir didintų lankytojų patogumą. Automobilių eismo ribojimas nėra blogas dalykas tik tada, kai egzistuoja geros, greitos ir patogios alternatyvos, kurių diegimas ne tik didina srautus, bet ir ilgainiui gali paskatinti išrankų ir patogumą mėgstantį vairuotoją persėsti į autobusą.“ – čia citata iš mano minėtos koncepcijos. Taip daro visi civilizuoti pasaulio miestai, galvoja, svarsto visas ir įvairias galimybes, kaip pagerinti aplinkos kokybę.
Labai norėčiau, kad Anykščiai taptų miestu, kuriame gera visiems: miesto svečiui, pravažiuojančiam, o svarbiausia čia gyvenančiam”, – komentare rašo K.Indriūnas.
