Aplinkos ministerija suformavo viziją, kaip galėtų būti pertvarkomos šalyje šiuo metu veikiančios saugomų teritorijų direkcijos. Planuojama, kad jų turėtų likti 8. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad norint išgryninti vertingiausių šalies teritorijų funkcijas ir visuomenei teikti aukšto lygio paslaugas, būtina stiprinti jų valdymą ir administravimą.
Lietuvoje yra 5 nacionaliniai, 30 regioninių parkų, 3 gamtiniai rezervatai ir 1 biosferos rezervatas. Juos prižiūri 33 saugomų teritorijų direkcijos, kurių dauguma yra labai mažos įstaigos, o jose dirbančiųjų vidurkis – mažiau nei 20 žmonių. Kiekvienoje įstaigoje administracinės funkcijos dubliuojamos, trūksta aukštos kvalifikacijos ir specialaus išsilavinimo darbuotojų, pavyzdžiui, – architektų.
„Aplinkos ministerija planuoja mažas saugomų teritorijų įstaigas sujungti į keturis regionų centrus, o nacionalinių parkų direkcijas palikti savarankiškas, – teigia K. Navickas. – Atsižvelgus į Lietuvos regionų plėtros tendencijas ir į kiekvieno valstybinio parko ar rezervato išskirtinę vertę, bus nustatyti veiklos prioritetai, taip pat daugiau dėmesio bus skiriama kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo funkcijoms“.
Vykdomos pertvarkos metu direkcijose etatų skaičius kistų nuo dabartinių 422 iki 320-376 – sumažėtų vadovų, finansininkų, ūkvedžių ir kitų bendrąsias funkcijas vykdančių specialistų. Tai leistų padidinti vidutinį darbo užmokestį nuo 690 iki 890 eurų, taigi ir pritraukti naujų specialistų darbui regionuose.
Atsižvelgus į gerąją tarptautinę praktiką, bus siekiama padidinti nekabinetinio pobūdžio personalo dalį (vadinamuosius reindžerius), kurie turės žinoti, kokių paslaugų reikia vietos gyventojams, ir padės jas suteikti.
Kita svarbi galimybė, kurią ši pertvarka atveria, – didžioji dalis saugomų teritorijų paslaugų bus teikiamos internetu, likusios – „vieno langelio“ principu gyventojams patogiuose lankytojų centruose, kurie išliks kaip regionų saugomų teritorijų centrų teritoriniai padaliniai. Tobulinant teisinį reguliavimą toliau mažės skaičius dokumentų, kuriais reguliuojama veikla saugomose teritorijose, užtikrinant, kad visą informaciją apie reikalavimus ūkinei veiklai konkrečioje vietoje žmogus rastų viename informacijos šaltinyje.
