Trečiadienį į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą sugūžėję Aukštaitijos ūkininkai ir valdžios atstovai skundėsi, kad vilkai drąsiai atkeliauja net į miestelių centrus ir ten pjauna naminius gyvulius. Seimo nariai piktinosi, kad vilkų leidžiama nušauti per mažai, o kai kurie pareiškė, kad Aukštaitijoje jų medžioklė turėtų būti visai nelimituojama.
Vilkai įsibrauna net į tvartus
Seimo narys Ričardas Sargūnas komiteto narių dėmesį atkreipė į tai, kad šią vasarą Aukštaitijoje itin suaktyvėjo vilkai. Dėl to Anykščių, Biržų, Pasvalio ir Kupiškio rajonų ūkininkai patyrė didelių nuostolių. Seimo nario žodžiais, plėšrūnai paskutiniu metu sudrasko ne tik pamiškėse besiganančius naminius gyvulius, bet grobio ima ieškoti net ir tvartuose ar šalia jų.
„Vilkų yra pernelyg daug“, – konstatavo politikas. Jis siūlė, kad reiktų peržiūrėti dabar galiojančią tvarką ir medžiotojams leisti nušauti daugiau pilkių. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad vilkų medžioklė turėtų būti aktyvesnė tose zonose, kuriose jie padaro daugiausiai žalos.
Anykščių rajono ūkininkų sąjungos atstovas Romualdas Kubaitis taip pat laikėsi pozicijos, kad Vilkai Aukštaitijoje pernelyg įsismarkavo. Ir čia pat jis papasakojo, kaip vienoje gyvenvietėje vilkai pasirodė netgi miestelio centre: „Iki tol neteko girdėti, kad vilkai vasarą vidury gyvenvietės, prie pašto esančios parduotuvės, iš kiemo su visa grandine ir puse būdos atitempė šuniuką.“
Jo teigimu, Anykščių rajone tai ne pirmas atvejis, kuomet nuo vilkų nukenčia prie būdų pririšti šunys. Negana to, R. Kubaitis skaičiavo, kad per 4-5 mėnesius rajone papjauta daugiau nei 40 avių, penki veršiai ir aštuonios ožkos.
Be to, jis įsitikinęs, kad vilkų elgesys labai įtartinas – plėšrūnai neįprastai drąsūs. „Jų kiekis galbūt yra per didelis. Elgsenos pokytis leidžia teigti, kad kažkas nenormalu. (…) Ūkininkas sakė, kad vilkai sėdi palaukėje ir šildosi. Atvažiuoja miško darbuotojai kirsti miško, o vilkai guli prie rietuvės ir nesiteikia pasitraukti į šoną. Elgesys yra neadekvatus“, – kalbėjo vyras.
Vienas stambiausių avių augintojų Lietuvoje Žilvinas Augustinavičius, veiklą vykdantis Anykščių rajone, taip pat liejo apmaudą dėl vilkų daromos žalos. Jis teigė buvęs vienas pirmųjų ūkininkų, patyrusių pilkių agresiją.
„Žvėrys, įlindę į tvartą, pradėjo pjauti avis. Man buvo padaryta viena didžiausių žalų Lietuvoje. Bet kaip bebūtų, aš tęsiu veiklą. Bet kiti ūkininkai atsisako auginti avis. Mes auginam ne tam, kad surinktume žarnas iš ganyklų ir gautume kompensacijas. Mes neturim nieko prieš tuos vilkus, kurie gyvena miške ir vieną kitą avį per metus išneša. Tai dar nėra katastrofa. Bet situacija nėra normali, kai jie vasarą eina per kiemus ir kas dvi ar tris naktis kažką papjauna“, – skundėsi avių augintojas.
Siūlo vilkų medžioklės neriboti
Vilkų skriaudžiamų ūkininkų pusėn stojo ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas. Jis ragino Aplinkos ministeriją kiek įmanoma greičiau rodyti iniciatyvą ir spręsti šią problemą. Ir čia pat jis prisiminė sovietmetį, kai už nušautą vilką, jo žodžiais, medžiotojui netgi buvo sumokama.
„Tarybiniais laikais visus metus medžiojo be limitų ir vilkų Lietuvoj užteko. 50 rublių mokėjo už nušautą vilką“, – sovietmetį prisiminė A.Salamakinas.
O kai Aplinkos ministerijos specialistai paaiškino, kad Biržų rajone esančioje valstybės saugomoje teritorijoje vilkų medžioti negalima iš viso, pasipiktinęs komiteto pirmininkas tokią tvarką pavadino kvailyste: „Aš suprantu, kad saugomose teritorijose negalima namo statyti, bet kodėl vilko negalima nušauti? Kvailystė įrašyta. Atleiskit, asilas įrašė, kad draudžiamose teritorijose negalima medžioti vilkų. Ar nebijote, kad vieną dieną atsitiks nelaimė? Žmonės sako, kad vakare baisu vaikus išleisti,“ – piktinosi A. Salamakinas.
Panašios pozicijos laikėsi ir Seimo narys Gintautas Mikolaitis, svarstęs, kad šių metų pradžioje atlikta vilkų apskaita greičiausiai yra netiksli. Jis teigė, kad perdėta vilkų globa iš Lietuvos išvys perspektyvius ūkininkus.
„SOS pagalbą reikia skelbti tiems rajonams. Mes paskutinius ūkininkus išvysim į užsienį, o tada galėsim sėdėt ir skaičiuot tuos vilkus. Išsaugokime baltą, juodą, ryžą (vilką – red. past.), tai nebus žmonių. Vilkai šunis išneša – pradės žmones pjaut. Gal kai kokiam vienam kitam žmogui pastos kelią, pradėsim galvot“, – aiškino G. Mikolaitis, manantis, kad tuose rajonuose, kur vilkai padaro daugiausiai žalos, reikia leisti juos medžioti be jokių apribojimų.
Medžioklės tvarką ketinama keisti
Į Seimo narių klausimus atsakinėjęs Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas teigė, kad vilkai yra saugomi visoje Europoje, todėl ir Lietuvoje, anot jo, plėšrūnų populiacija turėtų būti kontroliuojama civilizuotais būdais. „Tą darant (medžiojant – red. past.) nesilaikant teisės aktų, būtume skundžiami teismams, turėtume reikalų su Europos Komisija. Yra stiprios gamtosauginės organizacijos“, – sakė valdininkas.
Tačiau jis, atsižvelgdamas į fiksuojamą neįprastą plėšrūnų elgesį neatmetė galimybės, kad tai gali būti „genetiniai mišrūnai“. Anot jo, priimant bet kokį sprendimą reikia vadovautis mokslininkų išvadomis. O jei vis dėlto būtų nutarta leisti nušauti daugiau vilkų, V. Vaičiūno manymu, jie turėtų būti medžiojami būtent tuose rajonuose, kur padaro daugiausiai žalos.
Be to, Miškų departamento direktorius sutiko su teiginiu, kad visiškas draudimas šaudyti vilkus valstybės saugomoje Biržų girioje nėra logiškas.
Svarsto koreguoti medžioklės kvotą
GRYNAS.lt primena, kad vilkų medžioklę Lietuvoje reglamentuoja Vilko populiacijos gausos reguliavimo planas. Tačiau Aplinkos ministerija mano, kad jį reikia koreguoti. Kiek anksčiau ministerijos darbuotojai yra teigę, kad ketinama iš naujo įvertinti vilkų populiacijos apskaitos organizavimo principus ir vilkų apskaitos metodiką.
Pagal 2013 m. vasario mėnesį įvykdytą vilkų apskaitą Lietuvoje nustatytas minimalus vilko populiacijos individų skaičius – 208 vnt. Atsižvelgiant į tai, medžiotojams leista nušauti 10 proc. plėšrūnų, kitaip tariant 21 vilką. Plėšrūnų medžioklė Lietuvoje prasidėjo spalio 26 d., kai įsigaliojo vilkų medžioklę pradėti leidžiantis aplinkos ministro pasirašytas įsakymas.
Vilkų medžioklėje šiemet pradėta taikyti naujovė: medžioklės limitas išdalintas pagal apskritis. Naujoji tvarka numato, kad Telšių, Marijampolės ir Klaipėdos apskrityse leidžiama sumedžioti po vieną, Utenos, Tauragės ir Kauno apskrityse – po du, Vilniaus, Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse – po tris vilkus.
„Baltijos vilkas“ – ministrui jau pusmetį daromas spaudimas
Aplinkos ministerijai paskelbus apie planus peržiūrėti vos prieš mėnesį patvirtintą vilkų sumedžiojimo limitą 2013–2014 metams ir pavedus Valstybinei miškų tarnybai perskaičiuoti vilkus, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ viešai kreipėsi į aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį. Asociacijos ir Stambiųjų plėšrūnų Europos iniciatyvos (LCIE) nario dr. Vaido Balio pasirašytame laiške ministrui keliams klausimas dėl šio sprendimo tikrųjų tikslų ir perskaičiavimo būdo.
„Jei būtų naujų mokslinių duomenų, metodinių pasiūlymų arba rasta rimtų skaičiavimo spragų, pats paraginčiau pakartoti analizę. Deja, neturiu informacijos, kad kas nors tokio būtų nutikę. Tačiau negalėjau nepastebėti pusę metų trukusio spaudimo „pataisyti neteisingus rezultatus“. Ar tai reiškia, kad perskaičiavimo priežastis yra visai ne mokslinė, bet politinė?“, – rašoma viešame laiške.
Organizacijos vadovo nuomone, nuo 2006-ųjų metų atliekama apskaita yra sukonstruota taip, kad iš surinktų duomenų galimas tik vienas patikimas mokslinis rezultatas – minimalus vilkų skaičius. Iš anketų analizės neįmanoma „išpešti“ nei realaus, nei tuo labiau maksimalaus skaičiaus.
Didžiulė žala apie kurią…dar nėra duomenų?
Vieno iš Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ vadovų laiške taip pat keliamos abejonės dėl to, kad ministerijos sprendimai tikrai grindžiami nuoširdžiu noru padėti nuo vilkų kenčiantiems ūkininkams.
„Aš suprantu, kad laukiamas perskaičiavimo rezultatas yra didesnis vilkų skaičius, taigi, ir didesnis sumedžiojimo limitas. Priežastis ar, tiksliau, pretekstas – vilkų daroma žala ūkininkams, apie kurią nuolat kalbama ir rašoma spaudoje. Tačiau į oficialų Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ prašymą pateikti turimus žalos duomenis aplinkos ministerija šių metų spalio 16 d. atsakė, kad turi tik dalinius 2010 ir 2011 duomenis iš savivaldybių. Ar korektiška argumentuoti sprendimus vilkų žala, neturint aktualių duomenų apie jos mastą bei kaitą?“, – rašome dr. V. Balio laiške ministrui V. Mazuroniui.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad prieš vilkų medžioklės sezoną Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ Aplinkos ministerijai buvo perdavusi statistinius duomenis ir žalos žemėlapius, parengtus pagal duomenis, gautus iš Ūkinių gyvūnų registro.
