Tiksliai niekas taip ir nepasako, kas ta depresija, žinom, kad liga, bet kadangi – ne vėžys, dėmesio per daug nekreipiama. Žmonių nuomonės apie ją įvairios – nuo susirgimo iki išsidirbinėjimo ir neturėjimo ką veikti.
Tiksliai niekas taip ir nepasako, kas ta depresija, žinom, kad liga, bet kadangi – ne vėžys, dėmesio per daug nekreipiama. Žmonių nuomonės apie ją įvairios – nuo susirgimo iki išsidirbinėjimo ir neturėjimo ką veikti.
Bendru įsitikinimu depresija atsiranda dėl kažkokios traumos, dėl to, kad nėra darbo, mažos pajamos. Net ir išgeriantys asmenys aiškina, kad karčiąja ginasi nuo depresijos. Tačiau depresija nėra dalykas, turintis aiškias socialines priežastis, nors ir jų atmesti negalima.
Prezidentas Valdas Adamkus pasakė tai, ką seniai reikėjo pasakyti – užtenka kurti strategijas, kaip susigrąžinti emigrantus, reikia kurti aplinką, kurioje žmonės jaustųsi saugūs ir reikalingi, turėtų perspektyvas.
Liūdna Lietuvoj, bet liūdesio čempionai, pasirodo, yra gerai gyvenantys ir aprūpinti japonai. Depresiniai susirgimai baigia šuniui ant uodegos paleisti visą Japonijos sveikatos apsaugos sistemą. Per praeitus metus japonai išleido 34 milijardus dolerių žmonėms, sergantiems depresija. Pernai nusižudė 33 000 japonų. Beje, japonai net ir žudytis pradėjo grupėmis, kad drąsiau būtų. Štai tau ir aukštas gyvenimo lygis, moderni visuomenė, tolerantiška religija, aukštas techninis lygis, aprūpinimas.
Kaip būtų paprasta, jei aprūpinimas išspręstų problemas. Ligų mes sustabdyti negalim, tačiau galime prisidėti prie to, kad depresijos būtų mažiau arba ji būtų lengviau pakeliama. Mano įsitikinimu, žmogiškumo trūkumas Lietuvoje – pagrindinė depresijos priežastis. Net ir eksperimentinės žiurkės suserga depresija, kai jas atstume grupė. O ką jau kalbėti apie žmogų, kiek Lietuvoje atstumtųjų, neįvertintųjų, dar blogiau, kai valstybė imasi tokio vaidmens – atstumia savo piliečius. Todėl lengvas depresijos debesėlis visada kabo virš Lietuvos, ypač prasidedant šaltajam metų laikui. Nepasiduokime.
