Diskutavo me apie tai, kaip Anykščių rajone gyvena dievo ir – gana dažnai – artimųjų pamiršti žmonės. Diskusijoje dalyvavo Aknystos pensionato socialinio- medicininio padalinio vadovas Gytis Baltrūnas, Svėdasų senelių globos namų direktorė Danguolė Rimavičienė ir Troškūnų slaugos bei palaikomojo gydymo ligoninės vadovas Rimondas Bukelis.
Diskusijos dalyvius kalbino žurnalistė Sveta Vitkienė.
Diskutavome apie tai, kaip Anykščių rajone gyvena dievo ir – gana dažnai –
artimųjų pamiršti žmonės. Diskusijoje dalyvavo Aknystos pensionato socialinio- medicininio
padalinio vadovas Gytis Baltrūnas, Svėdasų senelių globos namų direktorė
Danguolė Rimavičienė ir Troškūnų slaugos bei palaikomojo gydymo ligoninės
vadovas Rimondas Bukelis.
Diskusijos dalyvius kalbino žurnalistė Sveta Vitkienė.
Sveta Vitkienė: Vos paskelbusi temą :"Apie dievo ir žmonių pamirštus "…, sulaukiau kritikos. Internetinė komentatorė "Teresė" rašė:"Tie žmonės gal ir pamiršti artimųjų, bet taip drąsiai rašyti, kad jie yra pamiršti Dievo gali tik netikintis žmogus. O jei netikintis, tai ir Dievo minėti nereikėtų…"
Atsiprašau Teresės ir kitų, kuriems nepatiko temos formuluotė, tačiau juk nuo seno apie socialiai apleistus, senus, ligotus žmones sakoma, kad juos ne tik žmonės pamiršo…
Tai kiek gi įstaigose, kuriose dirbate, gyvena žmonių, kurie nėra slaugomi artimųjų? Ar yra laisvų vietų? O gal atvirkščiai – gyventojų daugiau,nei numatyta?
R.Bukelis: Šiandien Troškūnų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje guli
43 pacientai. Ligoninėje vietų – 40. Pas mus egzistuoja savotiškas „įteisintas“
sezoniškumas: su teritorinėmis ligonių kasomis esame sutarę, kad šaltuoju
periodu gydome 44, vasarą, kai žmonių mažiau – 36 gyventojus.
D.Rimavičienė: Senelių globos namuose gyvena 40 gyventojų,laisvų vietų nėra.Vidutinis gyventojų amžius 78 metai. Jauniausia gyventoja 42 metų, o vyriausios dvi gyventojos sulaukusios 99 metų amžiaus.
G.Baltrūnas: Aknystos pensionate yra 340 vietų suaugusiems psichikos ir/ar proto neįgaliesiems. Šiandien pensionate gyvena 351 žmogus, o apskrityje, kuri tvirtina siuntimą į mūsų įstaigą, eilė vis auga.
S.Vitkienė: Kaip dažniausiai žmonės patenka į jūsų įstaigas? Ar tiems, kurie gyvena pensionate, senukų globos namuose, mėnesius slaugomi ligoninėje šios vietos tikrai geriausios? Gal jie kartais galėtų ramiai leisti dienas namuose, apsupti artimųjų? Beje, ar slaugomi, prižiūrimi, gydomi – tik Anykščių rajono gyventojai?
R.Bukelis: Ar visada slaugomi, gydomi tie, kuriems tikrai reikia? Turime ligonių ne tik
su puokšte įvairiausių įsisenėjusių ir senatvinių ligų, bet ir su socialinėmis
indikacijomis… Daugiausia turime vienišų žmonių. Gal ne ta tikrąja prasme
vienišų… Tiksliau – visiškai vienišų beveik nėra. Tačiau daug tokių, kurių
vaikai toli, diedukai vieni palikti, dažnai – vienkiemiuose. Jie nei pečiaus
žiemą nebepasikuria, nei iki parduotuvės nueina, nei tako nusikasa. Socialinio
apleistumo matome nemažai.
D.Rimavičienė :į senelių globos namus asmenys yra nukreipiami Anykščių rajiono socialinės paramos skyriaus.Manau, kad kad atvykusiems gyventi į senelių namus iš ligoninės ar iš namų asmenims yra tinkamos sąlygos gyvenimui irnpriežiūrai.PAS MUS PATENKA TIE ASMENYS, KURIUOS SUNKU PRIŽIŪRĖTI juos namuose.Senelių namuose gyvena tik Anykščių rajono gyventojai
G.Baltrūnas: Paskutiniais metais žmonės į pensionatą patenka, siunčiami savivaldybių socialinės paramos skyrių. Tai yra savivaldybės perka iš pensionato stacionarios globos paslaugą. Anksčiau į pensionatą patekdavo įvairiai, tiesiog iš ligoninės, po ilgo valkatavimo ir panašiai, be to, patekdavo iš visos tarybų sąjungos.
Be abejo, stacionari globa gali būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė.
Didelė dalis pensionato gyventojų galėtų gyventi su artimaisiais, dalinai savarankiškai ar net visai savarankiškai, tačiau norint išlaikyti neįgalųjį bendruomenėje reikalingas visas socialinių paslaugų paketas. Tai, nuolatinis tvarkos ir higienos palaikymas, biudžeto atitinkančio pajamas ir gyvenimo būdą planavimas, asmens galimybėmis paremtas profesijos ar veiklos pasirinkimas, darbinių įgūdžių lavinimas bei daugelis kitų paslaugų be kurių nepriklausomas gyvenimas yra neįmanomas. Tokį paslaugų paketą galėtų teikti savarankiško gyvenimo namai (kai kur dar vadinami apsaugotu būstu, jaunimo namais) asmenims neturintiems būsto ir dienos centrai, turintiems kur gyventi asmenims. Tokių paslaugų kūrimu turėtų užsiimti savivaldybės, tik dažniausiai pasirenkamas brangesnis, bet paprastesnis variantas, pirkti paslaugą iš stacionaro.
S,Vitkienė: Klausimas gydytojui R.Bukeliui. Kiek laiko galima laikyti žmogų slaugos ligoninėje, nepažeidžiant tvarkos?
R.Bukelis : 120 dienų per metus. Tiek laiko galime laikyti žmogų slaugos
ligoninėje. Išskyrus atvejus, kai žmogus neturi dokumentų: po gaisrų, arba dėl
didžiulio asocialumo.
Skaitytojos klausimas: Kokį kalakutą reikia turėti, norint patekti į Troškūnų, Anykščių, Svėdasų įstaigas, apie Aknystas neteko girdeti…
D.Rimavičienė. Džiaukimės, kad galit gyventi savo namuose, o jeigu sveikata sušlubuos ir pradės slėgti buitiniai rūpesčiai, nereikės jokio kalakuto. Tik parašykit praųymą gyventi senelių globos namuose ir gaukit nukreipimą gyventi senelių globos namuose iš rajono – jūs busite mielai priimti gyventi į senelių globos namus.
G.Baltrūnas: Abejoju, kad savivaldybės pareigūnai siunčiantys žmones į mūsų pensionatą imtų kalakutus, bet pilnai į šį klausimą negaliu atsakyti, nes asmens siuntimą apsprendžia savivaldybė.
S.Vitkienė Klausimas poniai Danguolei: Kažkada seniai seniai mudvi kalbėjomės apie tai, kad gerai būtų, jeigu prie senelių globos namų egzistyotų dar ir savotiškas senelių "darželis" , kur žmonės, norintys dirbti, tačiau nenorintys atsiskirti nuo artimųjų, atvežtų savo senukus dienai, ar savaitei (Tai jau apie savaitinį senukų darželį. Truputį juokingai skamba, reikėtų pagalvoti apie tokios dieninės įstaigos pavadinimą).
D.Rimavičienė užsienyje yra tokie dienos centrai, kur dienas kaip vaikai darželyje leidžia senukai. Tačiau nežinau ar jie pasitvirtintų mūsų rajone, nes įsteigus tokį dienos centrą senyvo amžiaus asmenims būtų per dideli atstūmai juos pristatyti ir iš čia pasiimti dienai pasibaigus. Kita vertus norint įkurti kažką nauja pirmiausia būtų reikalinga atlikti apklausą, norint įsitikinti tokių paslaugų reikalingumu bei paklausumu
S.Vitkienė. Ar jūsų įstaigose gyvenantys žmonės dažnai sulaukia lankytojų? Vėlgi p.Danguolė man pasakojo,kad lankytojų padaugėja… pensijų dienomis.
R.Bukelis. Pasitaiko ir pas mus tokių atvejų, kad užsukus paštininkui
su pensijomis, atsiranda ir lankytojų. Tačiau negaliu teigti, kad tai – norma. O štai per šventes – Velykas, Kalėdas artimieji nevengia pasiimti ligonių į namus, pabūti kartu…
D.Rimavičienė TAIP TOKIŲ ATVEJŲ BŪNA, kad pensijų dieną atvyksta daugiau lankytojų.Tačiau sunku komentuoti šių žmonių santykius. Gyventojai savo noru atiduoda pinigus artimiesiams, motyvuodami, kad jiems visko užtenka. Tai jų reikalas. Kiti gyventojai juos patys sugeba išleisti savo reikmėms, o kiti taupo nei sau nei atrimiesiams nedalina.
" Kristina"Yra ir nuo dūšios lankančių…ypatingai prieš šventes.
Labai gerai, kad gyventojai, kurie nebegali gyventi namuose dėl sveikatos, ar kitų juos supančių problemų papuola į senelių namus. Jie atsidūrę senelių namuose yra pilnai viskuo aprūpinti, todėl dalį likusios pensijos pilni gali atiduoti juos lankantiems artimiesiems. Tai jų valia
G.Baltrūnas : Su gyventojų lankymu būna įvairiai. Nemažos dalies pensionato gyventojų niekas nelanko ir niekada nelankė, kai kuriuos lanko, nes pasiilgsta (nors pastarųjų nedaug), Kitus aplankę artimieji paprašo pinigų už kelionę ar atvežtus daiktus ir maisto produktus. Iš šalies tai atrodo nelabai gražiai, pažvelgus giliau – tokie lankantieji, paprastai skurdžiai gyvenantys žmonės, o jų vizitas pensionate gyvenantiesiems atneša tokį džiaugsmą, kurio už pinigus nenupirksi.
S.Vitkienė :Klausimas G.Baltrūnui. Gražiai pasakėte: lankymo džiaugsmas- nenuperkamas… Tačiau man vistiek šiek tiek kraupoka: čia panašu į tai,kad iš sostinės į kaimą automobiliu atvykęs vaikas paprašo iš motinos pinigų už benziną…
Tačiau ne apie tai norėjau klausti: jūsų pašonėje yra "įperkamų" džiaugsmų: ką manote apie dviejų parduotuvėlių, prekiaujančių alkoholiu, kaimynystę pensionato pašonėje?
G.Baltrūnas. Pinigų prašo tik autobusu atvažiuojančios varganai atrodančios moterys.
Dėl parduotuvių, tai lazda turi du galus. Viena vertus nėra gerai, kai pensijas gavę pensionato puola pirkti alkoholį iš šalimais esančių parduotuvių. Ir čia nieko nepadarysi parduotuvės įkurtos privačioje nuosavybėje.
Kita vertus – gal būt tai vienas iš labai nedaugelio pensionato gyventojams prieinamų malonumų, juk iš jų ir taip beveik viskas atimta. Ir ar bus geriau, kad siekdamas to dar įmanomo malonumo pensionato gyventojas keliaus kažkur toli, grįždamas apsvaigęs paklys ir kur nors sušals.
Žmogaus atsakomybę gali ugdyti tik leisdamas jam.
S.Vitkienė: Sakoma: žmogus vienas gimsta,vienas miršta. tačiau aš mirti viena ir ne namie – nenorėčiau. O jūs?
Dalis žmonių netgi dabar – žiauriame kapitalizme, kreivai žiūri į tuos, kurių artimieji miršta "valdiškuose" namuose ir man toks požiūris atrodo teisingas – visi turi teisę paskutinę akimirką matyti ne valdiškas sienas, o savo mylimiausių žmonių akis. O jums kaip atrodo?
Juk jūs matote mirčių?
R.Bukelis. Pas mus dažniausiai, kaip jau sakiau, žmonės pakliūna labai
ligoti. Neretai ligoninėje jie ir atsisveikina su pasauliu. Nieko itin blogo
G.BaltrūnasSeno ir sergančio žmogaus mirtis, nėra dalykas kurį galima tiksliai suplanuoti, o kai žmogaus sveikata pablogėja, vežti jį tarkim, kad į kitą Lietuvos galą, staigiai keisti aplinką, taip pat nemanau, kad būtų žmogiška.
"Kristina" Mirtis ateina nelauktai ir netikėtai. Ne visada žmogus miršta ir gyvendamas namie,apsuptas artimųjų. Būna, kad ligos palaužtas išvyksta į ligoninę ir ten numiršta t. y. prie valdiškų sienų ir be artimųjų. O ką daryti? Skaudu… bet su likimu reikia susitaikyti.
D.Rimavičienė Kada žmogus yra vienišas ,man atrodo, kad jam nebus taip baisu mirti kad ir valdiškoje įstaigoje. Juk mūsų gyventojai pripranta prie mūsų ir mes tampame jo šeima ir išeidamas iš šio pasaulio jis spaudžia mūsų ranką savąja.
G.Baltrūnas Aknystos pensionate yra įrengta šarvojimo salė, čia bent kiek tenka pagulėti visiems palikusiems šį pasaulį pensionato gyventojams. Šioje salėje ir vyksta atsisveikinimas. Tendencija, kad artimieji pasiima mirusįjį pensionato gyventoją vis auga. Dabar, didžiąją dalį mirusiųjų pasiima. Debeikių miestelio kapinėse yra žemės sklypas kuriame laidojami pensionato gyventojai kurių nepasiima artimieji. Antkapiai su pavardėmis šiame kapinių sklype, atsirado nuo 1987 metų pabaigos, iki tol buvo laidojama bendruose kapuose. Kartais atsiranda žmonių kurie ieško kažkada pensionate gyvenusių savo artimųjų, konkrečią laidojimo vietą mes galime nurodyti tik jei gyventojas mire ne anksčiau kaip1987 metais.
O gal turite kokių užjūrinių sponsorių?
S.Vitkienė: Gydytojas Bukelis – vienintelis man žinomas vadovas, pirmiausia pataupęs "ant savęs" – išjungtas ligoninės vyriausio gydytojo kabineto telefonas….
Praeitais metais vienos vietos kaina pensionate per mėnesį buvo 1500 Lt. šiemet tikriausiai dviem šimtais pabrangs.
D.Rimavičienė. Pagrindinės lėšos tai iš savivaldybės biudžeto. Per 2008m. vieno gyventojo išlaikymas t.y. paslaugos kaina buvo 1164 Lt. Iš biudžeto esame gavę 575,6 tūkst. Lt. Iš jų 184,3 tūkst. Lt tai gyventojų įmokėtos lėšos iš pensijų.
Asmenims su sunkia negalia esame gavę 92,3 tūkst. Lt iš valstybės lėšų. Pagerinome juos supančią aplinką suremontuodami patalpas, įsigiję reikiamų buičiai daiktų, kapitališkai atremontavome gyventojų virtuvėlės patalpas ir slaugytojos-socialinių darbuotojų padėjėjų postą. Pernai pakeitėme pagrindinio pastato stogą, dėka iš Vokietijoje suaukotų lėšų.
1. Kaip gyvuotų jūsų įstaiga, jeigu jūs turėtumėte galios ją savaip pakeisti?
gražėja,stengiamasi sudaryti sąlygas kuo artimesnias namų aplinkai, kad
čia gyventojai jaustųsi pilnaverčiai šių namų šeimininkai. Šį darbą
tęsčiau ir ateityje, kad gyventojams būtų jauku.
R.Bukelis: Noriu būti jaunas ir sveikas. Kadangi,laikui einant, tai nelabai įmanoma, norėčiau sveikos senatvės.
Diedukų, kuriuos mes Troškūnuose gydome ir slaugome, vietoje atsidurti sau aš nelinkėčiau…
"Kristina" Norėčiau senatvėje papulti į senelių namus. Tik pas mus keistas požiūris kaip gi vaikai atiduoda tėvus į vaikų namus. Aš manau natūralu. Jei vaikai dirbantys, turintys savo vaikus ir savo problemas… Visdėlto yra amžiaus ir pažiūrų skirtumai, kam ta trintis namuose. Jei galima dienas leisti pilnai aprūpintam ir senelių namuose. O iš likusios pensijos dalies skirti kažką sau…
D.Rimavičienė. Sau palinkėčiau ramios senatvės, kad vaikams nebūčiau našta, kad kiek galima ilgiau išlikčiau sugebanti savimi pasrūpinti ir suprasti mane supantį pasaulį.
