Ko nepadarai iš karto, visada turi galimybę perdaryti, sušvelninti situaciją. Ypač, jeigu esi valdžioje, štai Seimo pirmininkė Irena Degutienė puolė taisyti situaciją po to, kai naiviai nusistebėjo, esą kaip čia emigrantai taip lengvai dėl sotesnio kąsnio tėvynę palieka…
Ko nepadarai iš karto, visada turi galimybę perdaryti, sušvelninti situaciją. Ypač, jeigu esi valdžioje, štai Seimo pirmininkė Irena Degutienė puolė taisyti situaciją po to, kai naiviai nusistebėjo, esą kaip čia emigrantai taip lengvai dėl sotesnio kąsnio tėvynę palieka… Žinoma, dabar Seimo lakštingala puolė aiškinti, kad ją ne taip suprato, kad išplėšė jos žodžius iš konteksto ir t.t. Galiausiai visą situaciją pateikė kaip motinišką rūpestį: „Man labai liūdna, kad emigravimas dėl emigravimo, savo kalbos ar tėvynės niekinimas kai kuriuose mūsų visuomenės sluoksniuose tampa tiesiog mada, nes neva Lietuva kažkoks atsilikėlių kraštas, čia viskas blogai, čia lieka tik kvailiai gyventi, tokios šalies tikrai nebeliks. Toks mąstymas Lietuvai yra pražūtingas“.
Žodžiu, viskas daroma tik dėl tėvynės ir iš tėvynės meilės, beveik pavyksta ir situaciją pakeisti. Gal ir galėtum tuo patikėti, jeigu ne sociologinės apklausos, kurios teigia, jog net 70 procentų lietuvių emigruotų, jei tik būtų tikri, kad užsienyje gaus normalias gyvenimo sąlygas ir galimybę tobulėti. Turbūt tie likę 30 procentų yra garbaus amžiaus. Tokie dalykai turėtų verstis griebtis už galvų visų lygių politikus – kokią valstybę sukūrėme, kokią jaunąją kartą išugdėme ir koks gyvenimas yra iš tikro, jei beveik visi iš čia bėgtų? Sakykim, TSRS laikais žmonės negalėjo niekur išvykti, tačiau daugumai net galvoje nebuvo kažkur važiuoti – gyventi, kad ir sunkiai, buvo galima ir čia, buvo kažkokios perspektyvos, planai. O dabar reali atrodo tik viena galimybė – išvažiuoti. Važiavau autobusu į Kauną, pasirodo, visi autobusai užsuka į Karmėlavos oro uostą. Vairuotojas sako: „Tai padaryta tam,kad visi greičiau išvažiuotų“… Na, jei nežvelgtume kritiškai, tai juk irgi galimybė
