Ne tik šiandieninė valdžia suka galvą, kaip išblaivinti visuomenę: apie alkoholio žalą, apie geriančius ir „naminukę“ varančius kolūkiečius rašė ir „Kolektyvinis darbas“. Daugumoje 1958-1960 metų laikraščių galima rasti rašant šia tema. Daugiausia tai – pašiepiantys tekstai su karikatūromis, tačiau yra net gydytojo straipsnis apie alkoholio žalą sveikatai ir visuomenei, taip pat – prokuroro tekstas, rašytas minint visas geriančiųjų pavardes. Pavardės, beje, minimos visur – ypač pašiepiančiuose tekstuose.
Degtindarys – blogybių bazė
1958 metų 26-ame „Kolektyvinio darbo“. numeryje yra Anykščių rajono prokuroro V. Rinkevičiaus tekstas „Paskelbkime degtindariams griežtą kovą“. Jame rašoma apie degtinę varančius asmenis, kurie nedirba kolūkyje, o užsiima tokia nelegalia veikla.
„Vienas iš sunkesnių nusikaltimų yra degtindarystė.
Degtinė, tai opiumas, nuodijantis darbo žmonių sąmonę, ardantis darbo drausmę, tarybinę šeimą. Naminė degtinė yra ligų, mirties, nelaimingų atsitikimų šaltinis, nes viešąją tvarką, autotransporto avarijas įvykdo daugiausiai girtuokliai, o degtindarys yra bazė, gimdanti spekuliaciją, chuliganizmą, vagystes, naikinanti žemės ūkio produktus“, – rašo prokuroras.
Kol mama varo degtinę,
vaikai dirba
Toliau straipsnyje vardijami nusikaltę asmenys: „Taip „Laisvo artojo“ artelės narys Polė Abramovienė, būdama darbinga, nedalyvavo kolūkinėje gamyboje ir per 1957 metus neišdirbo nė vieno darbadienio, o užsiiminėjo naminės degtinės gaminimu ir pardavimu.
Svėdasų miestelio gyventoja Mikėnienė, spekuliuodama namine, pralobo kitų sąskaita. Niekur nedirbdama, ji pasistatė gyvenamą namą. Ją visi svėdasiškiai žino kaip žymią miestelio „smuklininkę“.
„Kolūkiečių balso“ kolūkio narys, buvęs fermos vedėjas Darondovas visą savo veiklą buvo nukreipęs į sistematišką naminės degtinės gaminimą ir savo „monopolio“ produkcija aprūpindavo apylinkės girtuoklius. Žinia apie tokią Darondovo veiklą pasiekė tardymo organus, už ką pastarasis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
„Naujo gyvenimo“ kolūkio kolūkietė Matriona Kavaliova pavedė savo nepilnamečiams vaikams išdirbti už ją darbadienių minimumą. Pastarieji, vykdydami motinos valią, jos sąskaita per 1957 metus išdirbo 101 darbadienį, o ji užsiiminėjo degtinės gaminimu.
Yra ir daugiau tokios profesijos žmonių, kaip Vladas Matelis (Puškino vardo kolūkis), Dainius Rutkauskas („Laisvo artojo“ kolūkis). Minėti asmenys yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir susilauks atitinkamos bausmės. <…>
Įstatymus saugojantieji organai, padedami rajono dirbančiųjų, gali ir turi greitu laiku likviduoti naminės degtinės gamybą ir „smukles“, esančias mūsų rajono ribose“.
Alkoholiką lydi įvairios ligos
1959 metų 19-ame numeryje pateikiamas gydytojo A. Lukoševičiaus tekstas apie alkoholio žalą organizmui. „Kovokime su girtavimu“ – rašo.
„Alkoholis žalingai veikia į visus vidaus organus, sukeldamas jų susirgimus. Odos paviršiuje dažnai atsiranda spuogų, veidas įgauna melsvai raudoną atspalvį. Patekęs į skrandį, alkoholis sudirgina jo gleivinę ir iššaukia gleivinės uždegimą, pasireiškiantį deginimo jausmu, skausmais po krūtine, vėmimu ir t.t. Žarnyno veiklos sutrikimai yra įprasti alkoholiko nusiskundimai. Nustatyta, kad penktadalis išgerto alkoholio jau iš skrandžio įsisiurbia į kraują, o keturi penktadaliai – jam perėjus į žarnyną. Su krauju jis patenka į visas kūno dalis.
Alkoholiką lydi kepenų ligos, pasireiškiančios vėmimu, pilvo vandenlige. Jo balsas prikimęs, dažnai kosti, kankina dusulys. To priežastis yra gerklų, bronchų ir plaučių pakenkimas alkoholiniais nuodais.
Alkoholis sugadina inkstus, privesdamas prie chroninių susirgimų, kurie iššaukia traukulius, priepuolius ir mirtį.
Alkoholis sukelia
silpnaprotiškumą
Toliau straipsnyje vardijamos ligos, kuriomis serga alkoholikai.
„Svaiginamieji gėrimai sukelia pakitimus širdies ir kraujagyslių sistemoje. Žmonės, nesaikingai vartodami alkoholį, skundžiasi nemaloniu jausmu širdies srityje, skausmais, dusuliu. Šviečiant rentgeno spinduliais alkoholiko širdį, pastebimas jos išsiplėtimas, o taip pat aortos sustandėjimas. <…>
Jautriausi alkoholio nuodams yra galvos smegenys, svarbiausia centrinės nervų sistemos dalis. Smegenys reguliuoja ir dalyvauja visa, kas vyksta žmogaus organizme. Didysis rusų mokslininkas I. P. Pavlovas įrodė, kad alkoholis sutrikdo normalią galvos smegenų veiklą, todėl girtas žmogus netenka psichinės pusiausvyros: čia jis tūžta, čia verkia, čia kvatojasi. Žmogus, išgėręs didelę dozę alkoholio, visai nustoja save kontroliuoti, todėl dažnai įvykdomi sunkūs nusikaltimai. Labai didelės alkoholio dozės gali privesti prie mirties dėl kvėpavimo centrų paralyžiaus.
Nuo dažno ilgalaikio alkoholio naudojimo nervų sistemos veikla tiek sužalojama, kad lengvai gali išsivystyti sunkūs psichiniai susirgimai: baltoji karštligė ir net silpnaprotiškumas“.
Svarbu pačiam suvokti
alkoholio žalą
Gydytojas mato ir teigiamų dalykų, bei skatina visuomenę netoleruoti geriančiųjų: „Labai gerai, kad bufetuose nebepardavinėjama degtinė, kad arbatinėje galima užsisakyti tik normuotą jos kiekį. Su girtavimo reiškiniais griežčiau turi kovoti įstaigų vadovai, kolūkių pirmininkai, milicija. <…>
Pas mus dar per mažai skaitoma paskaitų apie alkoholio žalą.
Labai svarbu pasiekti, kad vartojantieji alkoholį patys sąmoningai pagalvotų ir pamatytų savo sveikatai, artimiesiems ir visuomenei daromą žalą.
Mūsų šalyje nėra ir negali būti jokio pagrindo girtavimui. Socialistinėje valstybėje yra sudarytos visos sąlygos, kurios suteikia žmogui kultūringai augti bei vystytis. Todėl su šia gėdinga praeities liekana reikia kovoti visomis priemonėmis“.
Girtuoklis juostininkietis
Lasys…
1960 metais aprašomas atvejis, kai girtaujantis darbuotojas yra nebaudžiamas, toliau dirba savo darbą ir iš jo nemetamas. „Argi negalima sudrausti?“ – toks K. Pajaujo tekstas pateikiamas 64-ajame numeryje: „Rytą jis sėdi prie Troškūnų tarybinio ūkio Juostininkų skyriaus dar uždarų krautuvės durų ir kiekvieną ankstyvą keleivį kaulija:
– Dadėk penkiukę, pusę litro išgersim. Nuo vakar dienos dvi dešimkės rubliukų liko. Dadėk, a…
– Jokūbai! Neturi penkių rublių, – maldauja kitą pilietį, – o ne, tai kai pasigersiu, langus ištrupinsiu. Paskolink, a…
Taip prasideda Juostininkų skyriaus darbininko Juozo Lasio eilinė „darbo“ dienelė prie pusbutelio.
O kai jau prisigeria, tada kaimynai langines užsidarinėja, iš trobos kojos nekelia, bijodami pakliūti Lasiui po ranka.
O šis, žiūrėk, pasiėmęs kirvį, vaikšto aplink septynmetę mokyklą, visa gerkle šaukia, biauriausiais žodžiais svaidosi.
Mokytojų Birbilų šeima jau ne kartą slėpėsi nuo kirviu apsiginklavusio Lasio, o išgąsdinti vaikai, pamatę iš tolo chuliganą, ne savu balsu šaukia.
Būna dienų, kada Lasys prasipagirioja (pristinga pinigų ir „gerų“ draugų). Jis net dešimtį ir daugiau dienų per mėnesį išdirba ūkio skyriuje. Juostininkų skyriaus vadovai Lasį už tai skaito geru darbininku, niekas nė nebando jam priminti chuliganiškų veiksmų, griežtai pasmerkti .
Skyriaus vadovai aiškina, kad Lasys jau buvo baustas už chuliganiškus veiksmus. Jis su visuomenės nuomone nesiskaito.
Lasiui apie šešiasdešimt metų. Reikia kažko tvirtesnio, kad suįžūlėjęs girtuoklis būtų sutramdytas“.
-ANYKŠTA
