Apie nekaitomas formas

Atrodytų, pasaulis mirga pasiūlymais, o gyvenimas tampa panašus į kompiuterinį žaidimą – nepavykus sužaisti partijos galima „perkrauti“ ir tęsti iki begalybės. Tačiau, mano pastebėjimu, taip toli gražu nėra.

Atrodytų, pasaulis mirga pasiūlymais, o gyvenimas tampa panašus į kompiuterinį žaidimą – nepavykus sužaisti partijos galima „perkrauti“ ir tęsti iki begalybės. Tačiau, mano pastebėjimu, taip toli gražu nėra. Tai tik iliuzija, kad esame „daugkartinio naudojimo“.

Kai kurių dalykų mes niekaip negalim padaryti. Kai kurių dalykų mes niekada nedarom.
Kai kuriuos dalykus ruošiamės daryti. Bet daugumos – mes negalim pakartoti. Daugelis patirčių ir dalykų mūsų gyvenime tėra vienaskaita. Galbūt bandome pakartoti, bet mūsų atmintis liudija – antras kartas nebėra toks pat. Žvejys geriausiai prisimena pirmą pagautą žuvį, mylintis techniką – pirmą motociklą, o mėgstantis pinigus – pirmą biznį. Visa kita, kas seka po šio potyrio jau nebeteikia tiek džiaugsmo. Taip, galbūt antra žuvis didesnė, tačiau tai jau tik dar viena žuvis.Automobilis puikus, tačiau tai – tik dar vienas automobilis.

Ką jau bekalbėti apie žmonių santykius – čia vienaskaita kaip niekur kitur aktuali. Nutraukus ploną pasitikėjimo ir draugystės siūlą ir vėl pabandžius jį sumegzti, jau jauti mazgą. Siūlas yra, bet jau ne toks.

Keista, kad mes dažnai švaistome savo vienaskaitą. Atrodytų, šiais laikais žmonės šeimas kuria tik laisva valia, tik iš meilės, joks tėvas neatiduos iš išskaičiavimo savo dukters, ar sūnaus, nesudarys sandėrio savo vaiko likimu. Tačiau neskubėkime – ko nepadaro per prievartą kiti, padarome patys.  Sakykim, apklausa parodė, kad 18 procentų maskviečių moterų ir 30 procentų vyrų šeimas kuria ne iš meilės, o iš išskaičiavimo. Manau, ir pas mus būtų  panašus procentas. Beje, turbūt tai lemia, kad tiek Rusija, tiek Lietuva yra dešimtuke šalių, kuriose skyrybų skaičius didžiausias. Rusija pirmoje vietoje, Lietuva – devinta.

Tokia yra vienaskaitos logika, jos neapgausi – kažkas mūsų viduje yra didesnio, neleidžiančio nei parduoti, nei iškeisti ar nusipirkti to, ko jau nebepakartosime.