Vasara – tai aktyvus laukinių gyvūnų laikotarpis, kurio metu aplinkosaugininkai ragina gyventojus būti atsakingais ir su laukiniais gyvūnais elgtis pagarbiai bei atsargiai. Ypatingą dėmesį šiuo metu reikėtų skirti ne tik dažniau sutinkamiems laukinių gyvūnų jaunikliams, bet ir didesniems gyvūnams, tarp jų – ir rudiesiems lokiams, kurių pasirodymas viešose ar gyvenamosiose teritorijose pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio.
Rudasis lokys – retas, tačiau pavojingas svečias
-Pastebėjus rudąjį lokį, svarbiausia išlaikyti saugų atstumą.
-Jokiu būdu negalima artėti, filmuoti, fotografuoti gyvūno, jo persekioti ar mėginti jį nubaidyti.
-Jeigu lokys atsistoja ant užpakalinių kojų, tai dar nereiškia, kad jis ruošiasi pulti – taip gyvūnas bando geriau apžvelgti aplinką.
-Jei gyvūnas ima artėti, patariama išlikti ramiems, nepanikuoti, atsistoti tiesiai, pakelti rankas, o esant grupei – susiburti kartu, atrodant didesniems.
-Negalima šūkauti, mojuoti ar bėgti – tai gali sukelti lokiui stresą ar paskatinti puolimą.
-Apie pastebėtą rudąjį lokį būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.
Laukiniai gyvūnai miestuose – įprastas reiškinys
Urbanizacija artina žmonių gyvenamąsias teritorijas prie laukinių gyvūnų buveinių, todėl stirnos, lapės, briedžiai ir kiti laukiniai gyvūnai miestų ribose tampa vis labiau įprastu reiškiniu. Tokie gyvūnai dažnai ieško maisto, tačiau jų šėrimas ar bandymas prisijaukinti kelia pavojų. Maitinami gyvūnai gali prarasti savisaugos instinktą, priprasti lankytis gyvenvietėse, kur jų tyko automobiliai, naminiai augintiniai ar kiti pavojai.
Dažniausiai miestuose sutinkamos lapės, ieškančios lengvo maisto gali patraukti prie buitinių atliekų konteinerių, taip pat neretai sutinkamos į miestus atklydusios stirnos.
Svarbu atsiminti, kad nei paukščių, nei laukinių gyvūnų šerti šiltuoju metų laiku nereikia. Tai paukščiams ir laukiniams gyvūnams gali pakenkti.
Pastebėjus laukinį gyvūną savo kieme ar parke, svarbiausia jį stebėti iš tolo ir nesikišti. Jei gyvūnas atrodo sveikas ir aktyvus, jam pagalbos nereikia – jis pats ras kelią atgal į gamtą.
Jeigu automobiliu kliudėte arba ant kelio pastebėjote jau partrenktą laukinį gyvūną – praneškite skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.
Jei pastebite sužeistą gyvūną arba jis elgiasi nenatūraliai, reikėtų skambinti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Gyvūnui padėti gali tik specialistai – gyventojų bandymas tai daryti patiems gali sukelti papildomą stresą ar net sužaloti gyvūną.
Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę apie tai, kaip reikia elgtis sutikus gamtoje sužeistą laukinį gyvūną.
Kaip elgtis radus gyvūno jauniklį
Šiuo metų laiku gyventojai, radę laukinių gyvūnų jauniklius ir norėdami padėti, juos pasiima, manydami, kad šie yra palikti likimo valiai. Tačiau gamtoje tėvai dažnai tik laikinai palieka jauniklius, kol ieško maisto. Toks elgesys yra visiškai normalus. Paėmus jauniklį, jis gali prarasti tėvų globą, nes gyvūnai užuodžia žmogaus kvapą ir vėliau gali jauniklio atsisakyti.
Jei jauniklis atrodo sveikas, jį reikia palikti ten, kur rastas, ir kuo greičiau pasišalinti.
Jei kyla abejonių dėl jo būklės, patariama susisiekti su LSMU Laukinių gyvūnų globos centro specialistais tel. +370 605 72837 arba el. paštu lggc@lsmu.lt – jie suteiks išsamią konsultaciją.
Kaip elgtis radus iš lizdo iškritusį paukščiuką
Radus iš lizdo iškritusį paukščio jauniklį, jį galima atsargiai įkelti į medį. Jeigu ant žemės radote paukščio jauniklį, kuris dar nėra pilnai pasidengęs plunksnomis (matomos plikos odos vietos, kūnas padengtas pūkais), nestovi ant kojų, ieškokite jo lizdo. Jei randate lizdą – įkelkite paukštį, jei šis sunaikintas – galite padaryti dirbtinį lizdą, sudedant šakas į krūvą. Bet nereikėtų ilgai laikyti paukščio rankose – net jei paukščiai nejaučia kvapų, jie patiria stresą.
Jei jauniklis pasidengęs plunksnomis, geriausia jo neimti, nes jis jau turi minimalius skraidymo įgūdžius ir gali pasirūpinti savimi.
Šienaujant svarbu pasirūpinti laukiniais gyvūnais
Šienavimo metu dirbamuose laukuose ar pievose gali būti pasislėpusių laukinių gyvūnų jauniklių. Norint juos apsaugoti, svarbu pirmiausia apžiūrėti lauką, pradėti šienavimą nuo lauko vidurio. Rekomenduojama naudoti dronus, kurie padeda aptikti pasislėpusius gyvūnus. Įstatymas įpareigoja ūkininkus imtis visų priemonių, kad jų veikla darytų kuo mažesnį poveikį laukinei gyvūnijai.
Kaip atpažinti, kad sutiktam laukiniam gyvūnui reikia pagalbos?
Pagalbos gali prireikti gyvūnui, jei šis yra įstrigęs (pvz., įsipainiojęs į tinklą ar vielą), sužeistas (kraujuoja, turi žaizdų ar lūžusių galūnių) ar rodo ligos požymius (nuplikimai, slenkantis kailis, parazitai).
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į keistą elgesį – jei gyvūnas vangus, nejuda, šlubuoja, neskraido ar nebėga nuo žmogaus. Pagalbos ženklas gali būti ir labai sulysęs kūnas, kvėpavimo sutrikimai, neįprasti garsai.
Susirūpinti verta, jei gyvūnas pasirodo neįprastoje vietoje ar paros metu (pvz., naktinis – dieną). Jaunikliui pagalbos gali reikėti, jei jis rastas šalia negyvos motinos.
Pastebėjus tokius požymius, būtina kreiptis į LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą arba skambinti 112.
Gelbėdami laukinį gyvūną, pirmiausia pasirūpinkite savo ir aplinkinių saugumu
Sužeisti, sergantys gyvūnai gali būti išsigandę ir elgtis neprognozuojamai, kartais net pavojingai. Jie gali apkandžioti, įdrėksti, įkirsti ar kitaip sužaloti. Nežinant, kaip tinkamai elgtis su laukiniu gyvūnu, prašome kreiptis į LSMU Laukinių gyvūnų globos centro specialistus tel. +370 605 72837 (visą parą).
Atsakomybė
Už laukinių gyvūnų trikdymą, gaudymą ar jų jauniklių paėmimą iš aplinkos be būtinos priežasties asmenims gali būti skiriamos baudos nuo 150 iki 750 eurų.
Aplinkos apsaugos departamento informacija
