Komisija nusprendė šiųmetine Vaižganto literatūrine premija apdovanoti liaudies rašytoją Justiną Marcinkevičių už eseistikos ir publicistikos knygą „Pažadėtoji žemė”, išleistą 2009 metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos.
Šį sekmadienį, rugsėjo 20-ąją Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime- lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje- per tradicines „Vaižgantines” ne tiktai bus iškilmingai paminėtos šio šviesuolio gimimo 140-osios gimimo metinės, bet ir įteikta literatūrinė Vaižganto premija, kurią įsteigė dvi kūrybinės šalies organizacijos- Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.
Vertinimo komisija, kuriai pirmininkavo Vaižganto premijos laureatė rašytoja Gintarė Adomaitytė ir kurios nariais buvo rašytojai Danielius Mušinskas bei Rimantas Vanagas (šis anykštėnas taip pat Vaižganto premijos laureatas) ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius bei šios kūrybinės organizacijos pirmininko pavaduotojas Audrys Antanaitis, apsvarstė nemažai kandidatūrų. Komisija nusprendė šiųmetine Vaižganto literatūrine premija apdovanoti liaudies rašytoją Justiną Marcinkevičių už eseistikos ir publicistikos knygą „Pažadėtoji žemė”, išleistą 2009 metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos.
Šią knygą pradeda garsioji Justino Marcinkevičiaus kalba „Pagaliau atėjo ta diena”, pasakyta jam atidarant Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą 1988 metų spalio 22-ąją ir baigia mintys, kilusios minint Sąjūdžio 20-metį. Knygoje aprėpiami dviejų pastarųjų dešimtmečių įvykiai, žmonės, juos čia matome rašytojo, tituluojamo” Lietuvos autoritetu”, minčių ir apmąstymų „veidrodyje”. „Pažadėtoje žemėje” vyrauja Atgimimo, Nepriklausomybės atkūrimo apmąstymai,dramatiški kūrėjo išgyvenimai dėl tolesnės politinių įvykių raidos, Tėvynės Lietuvos likimo. Knyga „Pažadėtoji žemė” kartu su anksčiau išleistomis publicistikos knygomis „Dienoraštis be datų” ir „Tekančios upės vienybė”tartum suformuoja trilogiją.
Iš Prienų krašto kilęs 1930 metais gimęs poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius yra parašęs ir išleidęs apie keturiasdešimt knygų. Kuriose- pačių įvairiausių žanrų kūriniai. Jo kūryba versta į vokiečių, rusų, anglų, bulgarų, vengrų, norvegų, latvių, gruzinų, kirgizų, čekų, rumunų, moldavų ir daugelį kitų kalbų. Šio rašytojo kūrybos pagrindinės temos: Lietuva, jos istorija, praeitis ir dabartis, gamta ir kultūra, žmogus Tėvynėje ir pasaulyje, piliečio egzistencinė problematika, žmogaus dora, gerumas,ištikimybė, pareiga savo tautai , šaliai ir t.t.
Justinas Marcinkevičius gerai žinomas ir savo aktyvia veikla. Jis buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretoriumi, pirmininko pavaduotoju, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, šiuo metu yra Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys. Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I ir III laipsnio bei Vytauto Didžiojo ordinais.
Už poemą „Dvidešimtas pavasaris” (1957 m.) ir dramą-poemą „Mindaugas” (1969 m.) apdovanotas Lietuvos respublikos valstybinėmis premijomis, 1965 metais tapo „Poezijos pavasario” laureatu, 1994 metais- Lietuvos Santarvės premijos laureatu, 2000 m. – literatūrinės „ Varpų” premijos laureatu, 2001 metais įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija, 2005 metais rašytojui įteiktas Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas, o 2008 metais jo veikla įvertinta Nacionaline kultūros pažangos premija.
Justinas Marcinkevičius bus aštuntasis Vaižganto premijos laureatas.
Rašytojo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto premija įsteigta 2002 metais, minint Lietuvos rašytojų ir žurnalistų draugijos įkūrimo 80-metį (šios draugijos įkūrėju bei vienu iš jos vadovų ir buvo Vaižgantas).
Pirmuoju Vaižganto premijos laureatu už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos dermę tapo poetas Gintautas Iešmantas. Antrasis laureatas- Rimantas Vanagas ( už meninių apybraižų ciklą apie anykštėnus „Iš vieversių gyvenimo”). 2004 metais už knygą „Kelio dulkės, baltos rožės: Apie Palaimintąjį Jurgį Matulaitį” buvo premijuota rašytoja Gintarė Adomaitytė. 2005 metais Vaižganto premija už knygą „Prarasto laiko nebūna” paskirta žurnalistui ir rašytojui dr. Laimonui Tapinui. Penktoji premija 2006 metais už knygą apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską „Žmogus ir jo kalnas” įteikta žinomai literatūrologei prof. Viktorijai Daujotytei- Pakerienei. 2007 metais šeštuoju Vaižganto premijos laureatu tapo rašytojas Jonas Mikelinskas, parašęs eseistikos ir publicistikos knygą „Kodėl yra taip, kaip yra?”. Pernai septintoji Vaižganto premija įteikta gydytojai, rašytojai ir žurnalistei, Lietuvos žurnalistų sąjungos bei Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narei Filomenai Taunytei- Paškonienei už knygą „Kiek sveria siela”.
Įdomi detalė. Tiktai dvi pirmosios šios prestižinės premijos buvo įteiktos Vilniuje, o likusios penkios įteiktos Vaižganto gimtajame Svėdasų krašte. Vaižganto Tėviškėje Malaišiuose bus nominuotas ir garsusis rašytojas Justinas Marcinkevičius.
Beje, Svėdasuose per tradicinius „Vaižganto skaitymus”, skirtus Juozo Tumo-Vaižganto 130-osioms gimimo metinėms, Justinas Marcinkevičius lankėsi ir prieš dešimtmetį- 1999 metais. Renginys tuomet vyko Svėdasų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje birželio mėnesį po Didžiųjų šv.Petro ir šv. Pauliaus atlaidų.
Šiemet per „Vaižgantines” Malaišiuose bus įteikta ir pirmoji Vaižganto mažoji premija „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui”, kurią įsteigė Svėdasų seniūnija. Ši premija irgi taps tradicija, ji kasmet bus įteikiama kartu su „didžiaja”- respublikine Vaižganto premija per Vaižganto gimtadienį rugsėjo mėnesį Malaišiuose.
Ketvirtadienį seniūnijoje susirinkusi komisija išrinko šios premijos nominantą, tačiau nusprendė jo pavardę paskelbti tiktai per „Vaižgantines” rugsėjo 20-ąją, kad pirmajam Vaižganto premijos laureatui ir jo artimiesiems tai būtų maloni staigmena.
