• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Sekmadienis, 20 liepos, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Atradėjo jausmas – geriausias mokslininko darbe

Sigita PIVORIENĖ
2023-11-17
Gyvieji Anykščiai
4
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Fizinių mokslų daktarė Regina Morkūnaitė – anykštėnė, gimusi Kazachijoje. Vaikystėje daug lėktuvu skraidžiusi ir mačiusi visą žemės grožį iš viršaus, apsisprendė šį grožį tyrinėti.
R. Morkūnaitę ypač žavi Anykščiai, Šventoji, tad šį kraštą mokslininkė tyrinėjo ne kartą.

Domisi mediniais namais

„Pati gimiau ne čia, bet baigiau vidurinę mokyklą Anykščiuose. Dėl to Anykščius norisi tyrinėti labiau – tie vaikystėje išvaikščioti takai… Dabar juos galiu palyginti su tada buvusiais. Daugelį dalykų prisimenu ir tuomet jie vis užkliūna“, – kalbėjo dr. R. Morkūnaitė.

Vienas tokių dalykų, į kurį mokslininkė vis atkreipia dėmesį, – tai mediniai namai, tebestovintys Anykščiuose. Juos R. Morkūnaitė sako fotografavusi anksčiau ir galinti palyginti su dabar stovinčiais.

„Dabar yra populiaru tas juodas mūras, tvoros. Iš kraštovaizdžio pusės tie dalykai tarsi stringa, – kam tos baisios tvoros? Namo statybos principas yra neužstoti kalvos, reginio, kaimyno. Toks yra ir darnaus kraštovaizdžio principas. Užsienyje tokie dalykai jau yra, o pas mus šiek tiek kitoks laikotarpis. Galiu palyginti tai, ką fotografavau prieš 10 metų ir dabar tuos pačius medinius namus, kurie yra paremontuoti. Įdomu tai patyrinėti – tam nereikia jokių prietaisų, tik žinių“, – apie vieną domėjimosi sričių pasakojo pašnekovė.

Mokslininke tapti neplanavo

Pasiteiravus, ar geografijos mokslai traukė nuo vaikystės, R. Morkūnaitė sakė, kad atsakymas į šį klausimą yra labai paprastas: „Vaikystėje daug skraidžiau lėktuvais. Tai paveikė vaizduotę, o tuomet… Koks kitas variantas belieka? Tiesa, galvojau apie literatūrą, istoriją, žurnalistiką. Gimiau ne Lietuvoje, tėvai mane čia parskraidindavo, palikdavo ir išskrisdavo. Dabar galbūt yra didesnis pasirinkimas – nuo vaikystės tėvai atžalas į kelis būrelius vežioja, jiems yra labai daug pasirinkimo galimybių. O tada buvo kitaip. Paveikta vaizduotė, patirtas didelis malonumas matant ir skraidant“, – apie gimusią meilę geografijos mokslui „Anykštos“ skaitytojams pasakojo mokslininkė, kuri prisipažino, kad visai neplanavo mokslininke tapti.

„Stojimas į universitetą buvo laimingas laikotarpis. Žinoma, buvo ir nusivylimų, paskui – rutina, ugnelės nebėra. Tai būdinga daugeliui žmonių. Aš negalvojau, kad būsiu mokslininkė. Buvo pasiūlymas dirbti gamtos apsaugos komitete, bet buvau „nešvarus kadras“, nes gimiau ne Lietuvoje. Kažkiek pasiblaškiau ir paskui įstojau, – sakė R. Morkūnaitė ir pridūrė, kad įdomiausia geografijos mokslo dalis – ekspedicijos: – Tas santykis su gamta, kai važiuoji į pajūrį, paplūdimį stebėti smėlio audrų, tas atradėjo jausmas! Pačiupinėti, pamatyti, pajausti, pamatuoti, surinkti medžiagą, atvežti. Visi maišeliai su smėliu, gaudytuvai – tai labai įdomu. Įdomu suprasti galutinį variantą: kodėl šitą lauko pusę pusto, o šitos – ne. Štai šitai buvo įdomiausia. Juk gimiau aš pusdykumėse. Tad niekur nepasidėsi, kažkodėl tai turi pakartoti.“

Įdomūs upelių pavadinimai

Mokslininkės teiravomės, koks vis tik buvo įdomiausias darbas, kurį teko atlikti?
„Žaviesi vienu gamtos kampeliu, jis labai įdomus, viską padarai ir, atrodo, viskas, daugiau nieko nebegaliu. O tada imiesi kito. Tas darbas toks – dulkės, pats visas dulkėtas, estetikos nedaug. Viename kaime gyventojas net pakvietė nusiprausti“, – šypsojosi pašnekovė ir išdavė, kad vandenį tyrinėti kur kas maloniau, nes juk gali nusiprausti! Tyrinėti atodangas, upelius yra ne taip sunku.
„Labai įdomiai Rasa Rutkauskienė rašė apie nedidelius upelius, iššifravo jų pavadinimus. Pavyzdžiui, Piestupio upelio pavadinimo padavimas – Piestupy gyveno ragana, ji turėjo piestą ir, kas patekdavo į tą slėniuką, tą ji su tuo piestu sutrindavo. Labai nemėgo vaikų ir viliodavo vyrus bei juos suviliojusi sutrindavo. Tai labai įdomu šifruoti, eini vėl į kitą klodą. Kažkas padaro įspūdį, užkliūna, ir į tai giliniesi“, – apie savo darbą pasakojo dr. R. Morkūnaitė.

Šventoji – nuostabus raštas

Ypač R. Morkūnaitę žavi Šventosios upė. Mokslininkė sakė, kad su viena hidrologe yra parašiusi apie ją knygutę.
„Unikalu, kad Šventojoje yra daugiausia salų, taip pat labai įdomiai yra išsidėstę intakai – jie yra simetriški, iš abiejų upės pusių, tarsi eglutė. Šventoji pasižymi senvagėmis – yra labai daug liekaninių protakų ir ežerų. Tai jos būna nutolusios nuo upės, tai prie jos prisijungusios. Kai iš viršaus žiūri – matyti nuostabus raštas. Senvagėse moterys skalbdavo savo žlugtus, su jomis siejamos ir įvairios legendos“, – kalbėjo R. Morkūnaitė.

Mokslininkė, pasakodama apie Šventosios upę, paminėjo ir neseniai sutvarkytą Žvejų gatvę, dešinįjį krantą bei pastebėjo, kad upė jį dar grauš: „Mažiausias ciklas, kada upė nustoja graužti krantą, yra ketveri metai. O Žvejų gatvėje prieš porą metų pastatė sienelę, kuri įgriuvo, tad dar porą metų upė jį grauš. Nežinia, kaip atlaikys. Čia galima dėti tinklą, gruntą ir vėl tinklą“, – kaip išvengti natūralios gamtos jėgos, svarstė dr. R. Morkūnaitė.

Tiek anykštėnų, tiek mokslininkų nesutarimo objektas yra ir ant Šventosios upės stovinti užtvanka. Mokslininkė šia tema turi tvirtą nuomonę: užtvanka turi likti.
„Viskas dėl žuvų, viskas žuvims. O tai – istorinis paveldas. Nėra taip sudėtinga padaryti žuvitakius. Net Rimantas Vanagas savo knygoje aprašė, kaip sėdėdavo ant užtvankos stovinčioje kavinėje vakare ir grožėdavosi. Anykščiai yra regioninis parkas ir miestas – Lietuvoje tokie yra tik trys. Tai yra saugomas miestas, istorinis paveldas. Nugriovus užtvanką ir visa pakrantė nukentėtų, toje vietoje dumblas smirdėtų dar trejus-ketverius metus“, – dėstė pašnekovė, kuri paminėjo, kad šalia Šventosios, pagal geomagnetinius matavimus, atrado ir tinkamiausią paplūdimį sveikatingumui. O jis – prie geležinkelio.

„Jeigu yra du skirtingi sluoksniai, pavyzdžiui, upinis smėlis, o giliau – kietesnis sluoksnis, priemolis, toje sandūroje atsiranda kontrastai, praeina bangos, vanduo siūbuoja ir tuomet sveikatingumui yra blogiau. Ir nors ten, toje vietoje prie geležinkelio, yra pelkė, ji pagal sveikatingumą yra geriausia. Labai įdomu, kad prietaisai parodė būtent tą vietą. Tačiau, kadangi ji apaugusi, toliau daryti paplūdimį yra tinkamiau“, – kalbėjo R. Morkūnaitė.

Lajų takas – tinkamoje vietoje

Dar vienas objektas, kėlęs aistras – tai Medžių lajų takas, įkurdintas Anykščių šilelyje. R. Morkūnaitės manymu, lajų takas yra padarytas ten, kur ir turėjo stovėti.
„Daug skaičiau, girdėjau daug diskusijų – ar vieta tinkama, nes yra sakralumas, kurį ištisai gynė geografas, profesorius Paulius Kavaliauskas. Man patiko mintis, kurią girdėjau prigimtinės kultūros seminaruose, kuriuose kalbėjo archeologas, dr. Vykintas Vaitkevičius: jei į tą vietą plūsta žmonės, jei ten yra traukos vieta, vadinasi, teritorijos darna yra nepažeista. Tas sakralumas eina ir nuo tų pačių žmonių, kurie vieta žavisi. Tai ir yra indikatorius, kad viskas parinkta teisingai. Be to, ten jau buvo infrastruktūra“, – nuomone dalijosi geografijos mokslų daktarė, įvairiuose leidiniuose paskelbusi per 50 mokslinių publikacijų.
Žavisi mokslininkė ir Storių kalvomis, Nevėžos ežeru, kuris, anot jos, ramina, mažina agresiją.
Taip pat – Anykščių bažnyčia, kuri yra pastatyta taip, kad matosi iš visur.
Fizinių mokslų daktarė taip pat yra ir menininkė – piešia pieštuku, tapo, rašo eiles.

Komentarai 4

  1. Rubuilis says:
    1 metai ago

    Oho kokia mergina!

  2. R.S. says:
    2 metai ago

    Atsimenu vaikystėje stalo teniso treniruotes,kurias lankydavo ir Regina.Tai buvo praeito amžiaus 8-tas dešimtmets.

    • Aldona says:
      1 metai ago

      Aš irgi atsimenu… geri laikai buvo.

  3. R.K.. says:
    2 metai ago

    Juk rodos šoko promoginius šokius.Savu laiku buvo viena iš gražiausių ir simpatiškiausiuų mergaičių… Sėkmės mokslininkei.Verta mokslininkų išklausyti,ypač,jau liečia gražiausias Anykščių krašto vietas.

Kitas įrašas

Lapkričio 17 dienos apskrities įvykių apžvalga

Panašūs straipsniai

„Darau iš širdies, ir čia yra mano džiaugsmas“, – apie darbus Kavarsko sinagogoje sako jos savininkas, kavarskietis Regimantas Kaveika.

Verslininkas savo jėgomis puoselėja Kavarsko sinagogą

2025-07-18
0

Kavarskietis Regimantas Kaveika prieš septyniolika metų įsigijo apleistus, aptinkuotus žydų maldos namus.
Bėgant metams, R. Kaveika susižavėjo žydų filosofija, jų gyvenimo...

Muziejuje dirbanti Kristina Rudokaitė internete dalijasi vaizdais iš gyvūnų gyvenimo.

Kristina ir jos barsukai

2025-07-11
0

Parašęs tokį straipsnio pavadinimą, prisiminiau paauglystėje skaitytą nepamirštamą knygą „Seldžija ir jos bebrai“. Tai istorija apie indėnų mergaitę, beprotiškai pamėgusią,...

Ilgo darbo paslaptis – sąžiningumas ir teisingumas

2025-06-27
0

Šiemet sukako 25 metai, kaip Algimantas Jurkus dirba Kurklių seniūnijos seniūnu. Jis šias pareigas eina ilgiausiai visame rajone ir teigia,...

Pernai Troškūnuose Eglė Rakauskaitė surengė dailininko Vlado Juodagalvio vienos dienos darbų parodą.

Nacionalinės premijos laureatė Troškūnuose kurs studiją

2025-06-20
40

Niūronyse gyvenanti menininkė, Lietuvos nacionalinės premijos laureatė Eglė Rakauskaitė įveiklina keistas, netradicines erdves.
Pernai ji buvusiame Antrųjų Svirnų vaikų darželyje surengė...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Analizė: žemės ūkyje turime daugiau dėmesio skirti pievų ir pelkių apsaugai
Pasaulio anykštėnų bendrija kviečia į Anykščių miesto šventės renginius
Gydytoja apie moters brandą: kaip palengvinti pokyčius ir išlikti geros savijautos
Iš kapinių dingusias plyteles grąžino
Janydžių galerijai – vieneri
Anykščiuose rasta mirusi moteris

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Liepos 18 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 17 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Vyras mušė moterį
Liepos 15 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 14 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 13 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Kainos Baltijos šalių mažmeninėje degalų rinkoje pastarąją savaitę keitėsi skirtingai
Kalvarijos pasienio punkte vykstant į Lenkiją formuojasi spūstys
ES sutarė dėl naujo sankcijų Rusijai paketo
ŽŪM: kol kas neaišku, ar ES suvienodins tiesiogines išmokas visoms šalims
Prokuroras Kristijonui Bartoševičiui prašo ilgesnio laisvės atėmimo, drausti dirbti su vaikais
Tyrime dėl premjero įmonės paskolos teisėsauga kaip liudytoją apklausė Gintautą Palucką

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Kiek automobilių turi Jūsų šeima?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

PIANISTAI_800x800

PIANISTAI_800x800

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In