Atsakymas KASP Vyčio apygardos 5 – osios rinktinės 505 lengvųjų pėstininkų kuopos vadui kpt. Edvinui Žvirbliui į internetinę nuorodą
„Anykštos“ naujienų portale
https://www.anyksta.lt/naujienos/naujienos/50521-atsakymas-i-kunigo-straipsni
Kadangi kpt. Edvino Žvirblio atsakyme yra krepimasis į mane, jaučiu pareigą atsakyti jam.
Pirmiausia, aš jokio straipsnio nerašiau, o mintis išdėščiau savo asmeninėje facebook’o paskyroje. Kodėl www.anyksta.lt jį nukopijavo ir paskelbė be mano žinios ir leidimo, – klauskite redakcijos.
Antra, tai nebuvo šmeižtas, o natūrali reakcija į tai, kas įvyko.
Organizuojant Vasario 16 – osios minėjimą, šventinę programą, maždaug likus dviems savaitėms iki šventės, man pristatė ir viską su manimi suderino Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus. Manęs buvo atsiklausta, ar galės kariai savanoriai su aštuoniomis vėliavomis stovėti bažnyčioje prie altoriaus. Ir aš tokį leidimą daviau, sakydamas, kad tai bus labai patriotiška ir iškilminga. Kad įamžinti ir Lietuvai parodyti tokį gražų įvykį Kurkliuose, pakviečiau žurnalistų, fotagrafų. Ir, tik atvykus Vasario 16 – ąją, prieš pat šv. Mišias buvau informuotas, kad jokių vėliavų nebus, nes Jūs, vade, esate laisvamanis, į bažnyčią nevaikštote, todėl ir vėliavų savanoriams laikyti neleisite. Gaila, bet taip ir įvyko.
Dabartinių grėsmių mūsų šaliai akivaidoje, kai vyksta propogandinis karas iš mūsų šaliai nedraugiškos kaimynės, nuo kurios kenčia Ukraina, manau, buvo praleista proga propagandai atsakyti propaganda, kad lietuvių tauta yra vieninga, patriotiška, turinti gilias šaknis ir dvasines vertybes. Bažnyčia visais priespaudų ir okupacijų metais buvo ta vieta, per kurią vyko taikus pasipriešinimas okupantams. O ir Vasario 16 – osios iškilmingos šv. Mišios Kurklių bažnyčioje buvo aukojamos už Lietuvą, už tuos, kurie žuvo gindami jos laisvę – tie patys savanoriai, Lietuvos kariai, kurių įpėdiniu esate Jūs, kpt. Edvinai Žvirbli, ir ant kurių kapų buvo pastatyti ne kas kita, bet kryžiai, kurie yra religiniai simboliai.
Jūs rašote, kad kišti tikėjimą netolerantiška. Čia nereikia taikyti prievartos, nes tai yra savaiminis supratingumas. Prie visos pagarbos visiems tikėjimams ir netikėjimams, bažnyčia buvo ir yra tapusi Vasario 16 – osios simboliu. Simbolius gerbti reikia. Anot Neringos Ancutaitės, (vienos iš komentatorių mano facebook’o paskyroje dėl Vasario 16 – osios įvykio) “kitose valstybėse, kaip pvz., Lenkijoj, katalikybė yra būtinas patriotizmo elementas ir žmonės suvokia, kad jeigu esi „patriotas“, tai esi tikintis ir uolus katalikas, be “užbangavimų”.
Jūs teigiate, kad man trūksta tikinčiųjų. Aš džiaugiuosi kad Kurklių žmonės tiki Dievą ir gausiai dalyvauja šv. Mišiose. O jeigu, kada kas ir atbaido tikinčiuosius, tai tik piguma, vertybių nebuvimas ir abejinga aplinka.
Jūs kaltinate, kad aš norėjau šou. Tačiau Jūs vėl maišote vertybes. Šou yra košė, patranka, ginklų demonstravimas. Bet šou niekada nebus šv. Mišios už Lietuvą, šou niekada nebus žmonių: sūnų ir dukrų malda už tėvus karius, tremtinius.
Bažnyčioje po šv. Mišių ir aikšėje, keliant vėliavą, giedojome Lietuvos himną, kuriame yra žodžiai: „vienybė težydi“. Būtent šitos vienybės „vardan tos Lietuvos“ iš Jūsų, vade, ir pasigedome…
1939 metais Lietuva neteko laisvės ir pasidavė okupantams neiššovusi nei vieno šovinio vien todėl, kad jos vadai žiūrėjo tik į save ir matė tik savo siaurus interesus, bet nematė visumos. Pavieniai mes esame per maži ir per silpni priešintis. Kaip pvz. visą šluotą perlaužti neįmanoma, bet, imant po vieną šakelę, ją sulaužyti lengva. Manau, kad dvasinės vertybės yra daug svarbiau, nei Jūsų minima dešra, perkama lietuvaičių per tokią šventę Lenkijoje, ar kareiviška košė aikštėje. Tai yra tik pilvo interesai. Bet ne Tėvynės.
Turbūt šis nesusipratimas įvyko, nes nesutapo Jūsų, vade, ir mano kaip kunigo ir piliečio, buvusio savanorio, turima Tėvynės vizija ir šventinės simbolikos vertinimas. Jeigu ir turime ko atsiprašyti, tai tik tų, kurių paaukotomis gyvybėmis šiandien esame laisvi. Kad jų kova ir pralietas kraujas, jų vertybės ir tikėjimas, už kuriuos paguldė galvas, labai dažnai yra negerbiami ir pamirštami tų, kurie turi tik savo siaurus interesus.
Tikėkimės, kad ateityje labiau suprasime vieni kitus ir būsime vieningi.
Kun. dr. Nerijus Vyšniauskas
