Aukštųjų mokyklų darbuotojai ruošiasi neterminuotam visuotiniam streikui. Tai Eltai patvirtino Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė. Aukštųjų mokyklų darbuotojai ruošiasi neterminuotam visuotiniam
streikui. Tai Eltai patvirtino Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių
sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė.
Pasak A. Lapinskienės, šiuo metu tvarkomi formalumai, kuriais remiantis
streikas būtų vykdomas pagal Darbo kodekse išdėstytus reikalavimus.
"Pagal Darbo kodeksą organizuoti streiką yra labai sudėtinga procedūra,
o ypač aukštosiose mokyklose, nes reikia atlikti nemažai darbų, kurie
eina žingsnis po žingsnio. Tuos žingsnelius mes ir darome. Jų
nepadarius, nėra ką kalbėti apie streiko organizavimą", – sakė LAMPSS
pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad šiuo metu rengiami reikiami dokumentai bei atliekami kiti paruošiamieji darbai.
ELTA primena, kad spalio pradžioje pirmąkart šalies istorijoje šalies
aukštųjų mokyklų dėstytojai ir aptarnaujantis personalas buvo surengę
dviejų valandų įspėjamąjį streiką. Jie pasmerkė dabartinę švietimo
sistemą ir reikalavo spręsti besitęsiančias švietimo ir aukštojo mokslo
finansavimo problemas.
Streiko metu reikalauta nuo kitų metų 20
proc. padidinti universitetų aptarnaujančio ir techninio-ūkinio
personalo darbo užmokestį bei įtraukti šią darbuotojų grupę į ilgalaikę
universitetų darbuotojų atlyginimų kėlimo programą. Dėstytojai taip pat
prašė mažinti pedagoginio darbo krūvį iki vidutinio Europos Sąjungoje –
400 valandų per mokslo metus, atskirai skirti laiko pasiruošti
paskaitoms, pratyboms bei moksliniam tiriamajam darbui atlikti,
numatyti papildomas lėšas dėstytojams už naujų studijų programų
ruošimą, studijų modulių koregavimą.
Nors šis streikas buvo tik
įspėjamasis, tačiau, per mėnesį nesulaukus rezultatų, aukštosios
mokyklos planavo rengti neterminuotą streiką.
Tuo tarpu
kadenciją baigianti Vyriausybė trečiadienį pritarė nutarimo projektui,
pagal kurį mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų,
akademinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių,
mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų tarnybinių atlyginimų
koeficientai nuo kitų metų turi būti padidinti 20 proc. Tokiam
projektui įgyvendinti nueinančios Gedimino Kirkilo Vyriausybės
pateiktame 2009 m. valstybės biudžeto projekte numatyta 101,1 mln. litų.
Ar tokių lėšų suras ir tam pritars ir naujoji Vyriausybė bei Seimas, paaiškės vėliau.
