Lietuvoje trečiadienį baigiasi pagrindinis priėmimas į aukštąsias mokyklas.
Stojimo į aukštąsias mokyklas prašymus Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje norintieji galėjo pateikti nuo birželio 1-osios iki trečiadienio 12 valandos.
Visą šį laikotarpį, atsižvelgiant į brandos egzaminų rezultatus, į prašymą įtrauktus pageidavimus buvo galima pildyti, išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį.
Priėmimą šiemet sudaro trys etapai: pagrindinis ir du papildomo priėmimo etapai.
Pagrindinio etapo rezultatai bus skelbiami liepos 31 dieną. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 2 dienos.
Nuo rugpjūčio 5 iki 8 dienos vyks papildomas priėmimas. Kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 12 dieną.
Papildomo priėmimo antrasis etapas numatytas rugpjūčio 19–22 dienomis.
Kaip anksčiau skelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bendrajame priėmime dalyvavo 11 valstybinių ir penki nevalstybiniai universitetai, 12 valstybinių ir šešios nevalstybinės kolegijos.
Į valstybės finansuojamas vietas numatoma priimti tiek pat pirmakursių, kaip ir pernai – 12,7 tūkstančio.
Norintiesiems studijuoti tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose reikia būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (netaikoma stojantiesiems į menų studijas) ir pasirinktą.
Be to, trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis (36 balai), jei stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas (16 balų), jei stojama į kolegines studijas.
Nuo šių metų mažiausią stojamąjį konkursinį balą, su kuriuo priimama studijuoti, nusistato pačios aukštosios mokyklos.
Be to, šiemet atsiranda papildoma konkursinė eilė jaunuoliams iš mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiams, turintiesiems neįgalumo lygį, trumpųjų studijų absolventams stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose.
Antrajai konkursinei eilei sudaryti numatyta ne mažiau kaip 10 proc. viso valstybės finansavimo pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisųjų studijų vietoms.
Anot ministerijos, tai leis pagal antrąją konkursinę eilę priimti beveik 1,3 tūkst. studentų iš socialiai jautrios aplinkos, jie studijuos nemokamai.
