Baltarusijoje prasideda pratybos „Zapad“ – kas žinoma?

Vėliausias dideles bendras karines pratybas Rusija ir Baltarusija surengė 2022 metais, o Maskva vos po kelių dienų pasiuntė savo karius į Ukrainą. Dabar abi artimos sąjungininkės vėl rengia karines pratybas, taip padidindamos įtampą regione.

Karinių pratybų, pavadintų „Zapad 2025“ arba „Vakarai 2025“, aktyvioji fazė Baltarusijoje prasideda penktadienį ir tęsis iki rugsėjo 16 dienos. Abiejų šalių kariai imituos atakos atrėmimą, įskaitant oro smūgius ir sabotažą, teigiama oficialiuose pranešimuose.

Tikslas – pademonstruoti glaudžius Maskvos ir Minsko ryšius, taip pat Rusijos karinę galią pusketvirtų metų trunkančio plataus masto karo kaimyninėje Ukrainoje metu.

Šios pratybos kelia susirūpinimą Kyjive ir jo Vakarų sąjungininkėse Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, kurios ribojasi su Baltarusija. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui 2022 metų vasario 24-ąją pasiuntus karius į Ukrainą, daugelis jų įžengė į ją iš Baltarusijos teritorijos.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šių metų pratybos „trukdo taikioms JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pastangoms“ užbaigti karą ir „kelia tiesioginę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Lenkijai, Baltijos šalims ir visai Europai“.

Trečiadienį įtampa regione dar labiau išaugo po to, kai Varšuva pranešė, kad per Maskvos ataką prieš Ukrainą į Lenkijos teritoriją įskrido keliolika Rusijos dronų, kurių dalis buvo numušti padedant NATO sąjungininkams. Kažkiek jų atskriejo iš Baltarusijos, sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Rusijos kariuomenė teigė, kad taikėsi ne į Lenkiją, o Baltarusija užsiminė, kad dronai nukrypo nuo kurso, tačiau keli Europos lyderiai sako, kad tai atrodo kaip tyčinis veiksmas.

Toliau apžvelgiame, kas žinoma apie pratybas „Zapad“.

Baltarusija sako mažinanti mastą

Iš pradžių Baltarusijos gynybos pareigūnai teigė, kad pratybose, kurios turėjo vykti netoli vakarinės sienos, dalyvaus apie 13 tūkst. karių. Tačiau gegužę Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad karių skaičius bus sumažintas beveik perpus ir kad pagrindiniai manevrai vyks giliau šalies viduje.

Baltarusijoje, žvalgybos duomenimis, per „Zapad“ treniruosis apie 8 tūkst. karių, o iš viso – iki 30 tūkst. karių.

Dalis pratybų taip pat vyks Rusijoje.

Praėjusį mėnesį baltarusių gynybos ministras Viktaras Chreninas teigė, kad didžioji dalis pratybų vyks aplink Barysavo miestą, maždaug 74 km į šiaurės rytus nuo Minsko.

Vis dėlto kai kurie „nedideli daliniai vykdys praktines užduotis, kad atremtų hipotetinį priešą“ netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, tvirtino jis. Du iš penkių naujų įtvirtinimų, pastatytų pratyboms, taip pat yra tose vietovėse, sakė V. Chreninas.

Baltarusija taip pat išsiuntė oficialius kvietimus stebėti pratybas visoms Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybėms narėms ir devynioms šalims, turinčioms NATO karinius atašė Minske.

Autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka neseniai užsiminė apie norą taisyti santykius su Vakarais, kurie jau daugelį metų yra labai įtempti dėl jo žiauraus susidorojimo su disidentais ir paramos Rusijos karui Ukrainoje.

Ketvirtadienį Minske viešėjęs Baltųjų rūmų patarėjas Johnas Coale’as (Džonas Koulas) paskelbė, kad JAV naikina sankcijas Baltarusijos oro vežėjai „Belavia“. Tuo pat metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad iš Baltarusijos buvo paleisti 52 šios šalies ir Vakarų valstybių politiniai kaliniai, tarp jų – ir šeši Lietuvos piliečiai, nors jis pabrėžė, kad išlaisvinimas nėra vykdomas mainais už Vakarų sankcijų Baltarusijai panaikinimą.

Apie politinių kalinių paleidimą pranešta ir anksčiau šiais metais.

Praėjusį mėnesį A. Lukašenka telefonu kalbėjosi su D. Trumpu, kuris socialiniuose tinkluose jį pavadino „labai gerbiamu prezidentu“. Tai ryškus kontrastas, palyginti su kitais Vakarų lyderiais, kurie daugiausia izoliuoja autoritarą.

A. Lukašenka geležiniu kumščiu valdo Baltarusiją daugiau nei 30 metų ir kliaujasi Kremliaus subsidijomis bei parama. Jis leido Rusijai iš savo šalies teritorijos pasiųsti karius į Ukrainą ir dislokuoti Baltarusijoje dalį Maskvos taktinių branduolinių ginklų.

Dabar A. Lukašenka „skleidžia deeskalacijos naratyvą, žadėdamas daryti įtaką Putino veiksmams ir daryti nuolaidas, pavyzdžiui, paleisti politinius kalinius“, neseniai paskelbtame komentare teigė „Baltarusijos iniciatyvos“ direktorius Ryhoras Astapenia iš „Chatham House“.

Kita priežastis yra ta, kad Rusija, įklimpusi į sekinantį karą maždaug 1 tūkst. km ilgio fronte Ukrainoje, negali pasiųsti daug karių į pratybas, o baltarusių pajėgų dydis taip pat yra ribotas, sako Baltarusijos analitikas Aliaksandras Alesinas.

Vakarų vertinimai nevienodi. Vieni teigia, kad dalyvaujančių karių skaičius gali siekti 30 tūkst., kiti minėjo ir 150 tūkstančių. 2021 metų rugsėjį, kai praėjusį kartą vyko „Zapad“ pratybos, jose dalyvavo apie 200 tūkst. karių, teigia Rusijos valdžia.

Planai apima branduolinius ginklus

Šių metų pratybų metu kariai praktikuosis „planuoti, kaip panaudoti“ Rusijos branduolinius ginklus ir branduolinį ginklą nešti galinčias vidutinio nuotolio raketas, kurias Maskva pažadėjo tiekti Minskui, teigė V. Chreninas.

Gruodžio mėnesį A. Lukašenka ir V. Putinas pasirašė sutartį, suteikiančią Baltarusijai saugumo garantijas, įskaitant galimą Rusijos branduolinių ginklų panaudojimą siekiant padėti atremti bet kokią agresiją.

Tuo metu A. Lukašenka paprašė V. Putino dislokuoti Baltarusijoje modernesnės ginkluotės, įskaitant branduolinį ginklą nešti galinčią vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, kurią Rusija pirmą kartą panaudojo prieš Ukrainą lapkritį.

Kremliaus šeimininkas atsakė, kad „Orešnik“ raketos gali būti dislokuotos Baltarusijoje 2025 metų antroje pusėje, pridurdamas, kad jos liktų Rusijos kontroliuojamos, tačiau Maskva leistų Minskui pasirinkti taikinius.

Sutartis buvo sudaryta po to, kai Maskva peržiūrėjo savo branduolinę doktriną, pagal kurią Baltarusija pirmą kartą buvo įtraukta po Rusijos branduoliniu skėčiu, kylant įtampai su Vakarais.

Rusija nenurodė, kiek taktinių branduolinių ginklų dislokavo Baltarusijoje, tačiau A. Lukašenka gruodį pareiškė, kad jo šalis jų turi kelias dešimtis. Šis dislokavimas išplėstų Rusijos galimybes taikytis į keletą NATO sąjungininkių Rytų ir Centrinėje Europoje.

Andrejus Baklickis, vyresnysis Jungtinių Tautų (JT) nusiginklavimo tyrimų instituto mokslo darbuotojas, teigė, kad abi šalys paskelbė, jog pratybose bus praktikuojamas tik sprendimų priėmimas dėl branduolinių ginklų, o ne jų fizinis dislokavimas.

Kadangi Baltarusijoje yra Rusijos branduolinių ginklų, reikia daug ką aptarti dėl procedūrų, sakė A. Baklickis.

„Turite dvigubą pavaldumą, turite savo viršininkus (…) Norint suprasti, kaip tai turėtų veikti, gali būti surengtos tam skirtos pratybos“, – sakė jis.

NATO narės nepraranda budrumo

Nepaisant, atrodytų, sušvelnintos Baltarusijos retorikos apie „Zapad 2025“, NATO narės vis tiek yra atsargios.

Dar prieš dronų įsibrovimą D. Tuskas antradienį sakė, kad „Zapad“ pratybos yra „labai agresyvūs“ kariniai manevrai, vyksiantys labai arti jo šalies sienos, kuriuos lydi Rusijos ir Baltarusijos provokacijos.

Po trečiadienio incidento Lenkija paskelbė ribojimų oro erdvėje pasienyje su Baltarusija ir Ukraina.

Artėjant „Zapad“ Lenkija atsakė savo karinėmis pratybomis. Be to, naktį į penktadienį Lenkija uždarė visą sieną su Baltarusija.

D. Tuskas pridūrė, kad Suvalkų koridorius – strateginis žemės ruožas Lenkijoje ir Lietuvoje, kuris skiria Baltarusiją nuo Rusijos Kaliningrado – yra vienas iš „Zapad“ tikslų, ir jis užsiminė, kad Lenkijoje baiminamasi, jog tai gali būti pasiruošimas vėlesniam puolimui.

Suvalkų koridorius ilgą laiką buvo laikomas potencialiu konflikto tarp Rusijos ir NATO židiniu. A. Lukašenka atmetė mintį apie puolimą per „Zapad“ pratybas kaip „visišką nesąmonę“.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželį pareiškė, kad nors pratybos atrodo „du ar tris kartus mažesnės“ nei 2021-aisiais, Vilnius ir jo sąjungininkai yra pasirengę „bet kokioms staigmenoms“. Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė pridūrė, kad Lietuva vykdys pratybas lygiagrečiai su „Zapad 2025“.

Latvija teigia nematanti priežasties dėl „Zapad“ uždaryti sieną su Baltarusija, bet įvedė ribojimus palei savo rytinę sieną ir taip pat vykdo pratybas.

Vokietija rugsėjo mėnesį keletą savaičių vykdo savo dideles karines pratybas „Quadriga 2025“, kurių dalis turėtų sutapti su „Zapad 2025“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą įspėjo, kad Rusija gali planuoti kitą puolimą per pratybas.

A. Baklickis sakė, kad nėra akivaizdžių ženklų, jog šiuo metu Baltarusijoje galėtų būti sukauptas didelis, kovai parengtas kontingentas, ir nėra jokių požymių, kad tai įvyktų. Vis dėlto, „kai jie rengiasi kovai, tai visada kelia susirūpinimą, visada sukelia neigiamą reakciją“, sakė jis.