„Mes jums parodysime kitokį spektaklį. Spektaklį, kuris labiau yra skirtas ne matyti, o pajusti pasaulį tokį, kokį jį jaučia nematantys žmonės“ – taip Vilniaus aktorių teatro trupės „Šeštasis pojūtis” artistai pristatė savo vaidinimą „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams”. Kitoks šis spektaklis buvo ir todėl, jog žiūrovai galėjo ne tik pasyviai jį stebėti, bet ir patys kartu su aktoriais profesionalais atlikti vaidmenis. Tiesa, priešingai nei trupės „Šeštasis pojūtis“ artistai, savanoriai scenoje buvo užrištomis akimis.
„Mes jums parodysime kitokį spektaklį. Spektaklį, kuris labiau yra skirtas ne matyti, o pajusti pasaulį tokį, kokį jį jaučia nematantys žmonės“ – taip Vilniaus aktorių teatro trupės „Šeštasis pojūtis” artistai pristatė savo vaidinimą „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams”. Kitoks šis spektaklis buvo ir todėl, jog žiūrovai galėjo ne tik pasyviai jį stebėti, bet ir patys kartu su aktoriais profesionalais atlikti vaidmenis. Tiesa, priešingai nei trupės „Šeštasis pojūtis“ artistai, savanoriai scenoje buvo užrištomis akimis.
„Gyveno kartą kunigaikštis Piktusis ir turėjo vienintelį savo padėjėją devindarbį Bitinėlį. Kartą Piktusis sugalvojo, jog kaimyninėms karalystėms karą skelbti reikia ir išsiuntė Bitinėlį pasidairyti, kaip gi žmonėse kitose karalystėse gyvena…“ – taip prasidėjo vilniečių aktorių sekta pasaka.
Artistai ne tik žodžių pagalba kūrė pasakos vaizdą – įvairių muzikos instrumentų pagalba išgauti garsai, daiktai (pakulos vietoj barzdos, kailinės pirštinės vietoj švelnaus šuniuko kailio), prisilietimai, sutartinės – tik detalės, bet ypatingai svarbios.
Šio spektaklio idėja gimė 2009 m. birželį, kai Estijoje, lėlių teatrų festivalyje „Tallinn Treff“, buvo pateikta užduotis sukurti beprotiško, nerealaus lėlių spektaklio idėją. Iki spektaklio premjeros Lietuvoje 2010 m. grupė „Šeštasis pojūtis“ dirbo drauge su jų „adresatais“ – nereginčiais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokiniais.
Toliau pasakojama istorija, kaip bitinėlis vienoje karalystėje pamato ežere plaukiojančią valtį, o joje – pirkly su savo pagalbininku žvejoja. Pagalbininkas pasakoja pirkliui, kokį sapną naktį susapnavęs, kai pirklys staiga jo paprašo: „ Parduok man savo sapną už visas žuvis, kurias sužvejojom…“ Nustemba padėjėjęs, kaip gi sapną galima parduoti, tačiau pirklio įkalbinėjamas sutinka. O padėjėjas, pasirodo, susapnav į šventyklą įskridusias tris museles. Nusipirkęs sapną pirklys nubėgo į šventyklą ir tikrai trys muselės atskrido ir virto trimis Budos statulėlėmis. Dvi pirklys atidavę, o vieną jų pasiliko sau. Nuo to laiko pirklį imta vadinti turtuoliu sapnų pirkliu. O bitinėlis padarė išvadą – kas vienam sapnas, kitam tampa pranašyste…
962620 185103Seriously very great contribution, I truly depend on up-dates of your stuff. 677003