Buvęs „Volkswagen“ vadovas įtariamas mokesčių vengimu

Vokietijos prokurorai yra pradėję tyrimą dėl įtarimų, kad buvęs „Volkswagen“ vadovas Martinas Winterkornas (Martinas Vinterkornas) galėjo vengti mokesčių, pranešė savaitraštis „Bild am Sonntag“.

M. Winterkornas jau yra sulaukęs tyrėjų dėmesio kitoje byloje, kurioje bandoma nustatyti, ar jis neįvykdė pareigos skubiai informuoti investuotojus apie skandalą dėl „Volkswagen“ automobilių išmetamųjų teršalų duomenų klastojimo.

Tačiau savaitraštis pranešė, kad buvusiam „Volkswagen“ vadovui gali grėsti dar daugiau teisinių bėdų.

Pasak leidinio, kuris cituoja tyrimo dokumentus, per 2016 ir 2017 metus M. Winterkornas į sąskaitas Šveicarijos bankuose pervedė apie 10 mln. eurų. Įtariama, kad jis galėjo nesumokėti mokesčių, kuriuos privalėjo sumokėti už dalį šios sumos.

Tačiau M. Winterkorno advokatas Felixas Doerras (Feliksas Doras) tai paneigė ir savaitraščiui pareiškė, jog M. Winterkornas pats „asmeniškai sprendžia, kaip turėtų būti valdomas jo turtas ir kas tai turėtų daryti“.

Dėl pinigų, kurie buvo pervesti, nebuvo pateikta „jokių mokestinių reikalavimų“, pridūrė jis.

Tuo tarpu „Bild am Sonntag“ pranešė, kad M. Winterkornas į savo mokesčių patarėjo sąskaitą pervedė milžiniškas sumas. Iš tos sąskaitos lėšos buvo perkeltos į sąskaitas Šveicarijos bankuose, viena iš kurių priklauso M. Winterkorno žmonai.

Prokurorai įtaria, kad M. Winterkornas gali kaupti pinigus Šveicarijoje tam atvejui, jeigu bus pripažintas atsakingu ir įpareigotas atlyginti „Volkswagen“ dėl taršos duomenų klastojimo skandalo patirtą žalą, pažymėjo leidinys.

2015 metais „Volkswagen“ pripažino, jog 11 mln. dyzelinių transporto priemonių, kurios buvo parduotos visame pasaulyje, buvo įdiegusi vadinamuosius išderinimo įtaisus, dėl kurių, atliekant laboratorinius taršos bandymus, automobilių išmetamųjų teršalų rodikliai atrodo mažesni negu iš tikrųjų yra.

Nuo to laiko teisinių problemų kilo keletui automobilių gamybos milžinės vadovų.

Prokurorai jau tiria įtarimus, kad M. Winterkornas apie taršos duomenų klastojimą sužinojo anksčiau negu yra pripažinęs, o tokiu atveju jis galėjo neįvykdyti savo pareigos pranešti investuotojams apie finansinę riziką.