Panevėžio apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija paliko galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvusiam Anykščių ir Utenos policijos komisariatų kelių patruliui Robertui Stroliai skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė atviroje kolonijoje, atimta teisė 3 metus vairuoti transporto priemones ir skirta 5tūkst.850 Lt bauda.
Panevėžio apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija paliko galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvusiam Anykščių ir Utenos policijos komisariatų kelių patruliui Robertui Stroliai skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė atviroje kolonijoje, atimta teisė 3 metus vairuoti transporto priemones ir skirta 5tūkst.850 Lt bauda.
R. Strolia nuteistas už tai, , kad 2009 metų lapkričio 18 dieną apie 16 valandą 30 minučių Kupiškio rajone Nociūnų kaimo teritorijoje vairuodamas automobilį „VW Sharan” su tranzitiniais numeriais, partrenkė dviračiu važiavusius to paties kaimo gyventojus 50 metų Petrą Vanagą ir 58 metų Marę Alvyrą Leikaitę, nesuteikė jiems būtinosios pagalbos ir iš įvykio vietos nuvažiavo. P. Vanagas mirė avarijos vietoje, o jo draugė M. A. Leikaitė – vežama į Panevėžio ligoninę.
Nuteistasis R. Strolia teisme laikėsi versijos, jog jo motinai priklausantį automobilį vairavo ne jis, bet pakeleivis Petras Petrulis, kuris baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jau buvo miręs. Be to, esą nukentėjusiesiems nebuvo suteikta pagalba todėl, kad P. Petrulis pasakęs R. Stroliai, jog automobilis nutrenkė ne žmones, bet stirną, todėl abu automobiliu važiavę žmonės avarijos vietoje nesustojo.
Tiek pirmos, tiek aukštesnės instancijos teismai šias teisiamojo R. Strolios versijas atmetė ir įvertino kaip pasirinktą gynybos būdą. „Bylos įrodymais nustatyti itin neatsargūs R. Strolios veiksmai vairuojant automobilį: jo ilgametė vairuotojo ir kelių policijos pareigūno patirtis suteikia pagrindą daryti išvadą, kad jis numatė, jog nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jis gali nepastebėti kelyje buvusių žmonių ir sukelti eismo įvykį, kurio metu gali žūti žmonės, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, todėl veikė dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Partrenkęs du dviračiu važiavusius žmones, o P. Vanagą dar ir pervažiavęs, R. Strolia neabejotinai suvokė jų gyvybei gresiantį pavojų, tačiau turėdamas galimybę jiems pagelbėti, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos ir paliko juos be pagalbos, – rašoma Panevėžio apygardos teismo nutartyje. – Teismas, skirdamas R. Stroliai bausmes, t. y. laisvės atėmimo trukmę, baudą ir jos dydį, teisingai taikė išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas teisingai įvertino tiek R. Strolios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą: jis įvykdė neatsargų ir nesunkų tyčinį, tačiau sukėlusius labai sunkias pasekmes – dviejų žmonių mirtį – nusikaltimus, byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tiek jo asmenybę apibūdinančius požymius: jis dirbo policijos pareigūnu, darbovietės pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas gerai, nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka, tačiau po įvykio visiškai nesistengė sušvelninti jo pasekmių, o tai lėmė nukentėjusiosios M. A. Leikaitės, kuriai laiku suteikus pagalbą buvo galima išgelbėti gyvybę, mirtį. Atsižvelgiant į šiuos motyvus, netgi pripažinus, kad eismo įvykiui įtakos turėjo ir pačių nukentėjusiųjų veiksmai, R. Stroliai už abu nusikaltimus paskirtos bausmės, artimos jų vidurkiui, yra tinkamai individualizuotos, atitinkančios jo veikų ir asmenybės pavojingumą, todėl nešvelnintinos. Apeliantui R. Stroliai taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo. Nors apeliantas iki nusikalstamų veikų padarymo buvo apibūdinamas tik teigiamai, tačiau jis, būdamas policijos pareigūnu, atsakingu už eismo saugumą, ir privalėdamas įvykus eismo įvykiui elgtis itin atsakingai ir sąžiningai, kiek galėdamas padėti nukentėjusiesiems, savo profesines žinias panaudojo priešingiems tikslams: pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, slėpė savo automobilį, kūrė įvairias gynybines versijas, klaidindamas tyrimą ir bandydamas dėl įvyko sukėlimo apkaltinti jau mirusį žmogų, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas nesuprato jo padarytos veikios pavojingumo, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo”.
