Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje kilo 2367 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo daugiau kaip 5 proc. Tačiau liepsnose ir dūmuose žuvo 90 žmonių (pernai per tą patį laikotarpį – 73), o 69 gyventojai (46) patyrė traumas.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje kilo 2367 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo daugiau kaip 5 proc. Tačiau liepsnose ir dūmuose žuvo 90 žmonių (pernai per tą patį laikotarpį – 73), o 69 gyventojai (46) patyrė traumas. Šiemet jau kilo 13 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus bei 2 gaisrai, pasiglemžę trijų ir keturių žmonių gyvybes. Miestuose žuvo 37 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 53. Palyginti su pernai, žuvusių gyventojų skaičius ypač išaugo Telšių (nuo 1 iki 7), Šiaulių (nuo 5 iki 10), Kauno (nuo 11 iki 18) ir Vilniaus (nuo 20 iki 31) apskrityse, o daugiausia jų žuvo Telšių (5) ir Biržų (6) rajonuose bei Kaune (7) ir Vilniuje (13). 28 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus elgesys su ugnimi, 27 – neatsargus rūkymas, 8 žmonės žuvo dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 5 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, o dar 17 gyventojų žuvimo priežastys tikslinamos.
Nors gaisrų šiemet kilo mažiau negu pernai, tačiau, atšilus orams, jų daugėja atvirose teritorijose. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės bei būti atsargiems su ugnimi.
Per 3 šių metų mėnesius 769 gaisrai kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 32,5 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 76 žmonės. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 16,2 proc. Be to, 284 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (12 proc. visų gaisrų), 285 kartus degė transporto priemonės (12 proc.), 280 gaisrų kilo atvirose teritorijose (beveik 12 proc.), 24 – gamybos ir pramonės įmonėse (1 proc.).
Miestuose užgesinti 1386 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 981. Ugnis sunaikino 118 pastatų, 80 transporto priemonių, 994 tonas pašarų, 7484 kv. m gyvenamojo ploto ir 5946 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 96 žmonių gyvybes (tarp jų ir 17 vaikų), 334 pastatus, 46 transporto priemones, 176 gyvūnus.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (38 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (19 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (14 proc.), neatsargus rūkymas (4,9 proc.). Be to, įregistruoti 104 padegimai (4,4 proc.), o 175 gaisrų (7,4 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 1502 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 49 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo pavasarį išaugęs gelbėjimo darbų skaičius potvynių užlietose teritorijose. 626 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 361 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 272 kartus atliko gelbėjimo darbus ant ledo ir vandenyje, kur jie išgelbėjo 121 gyventoją (pernai per tą patį laikotarpį – 26) bei ištraukė 14 skenduolių, 98 autoavarijose, panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 42 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 18 žuvusiųjų kūnų. Be to, ugniagesiams teko likviduoti 68 cheminius incidentus, 28 kartus surinkti gyvsidabrį, 15 kartų darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 190 žmonių, tarp jų 33 vaikus.
PAGD VPPV Visuomenės informavimo skyrius
