Daugelis sodo ir daržo darbų jau atlikta, tačiau tikrai dar ne visi. Norint sėkmingai užbaigti šį sezoną ir pasidžiaugti derliumi, reikia spėti laiku nuimti likusias daržoves bei paruošti dirvą kitiems metams. Derliaus šventę ir daržo finalinių darbų pradžią skelbia ir sostinės Antakalniečių bendruomenė, savaitgalį susirinksianti į projekto „Daržas mieste – Tavo Žalia stotelė“ derliaus šventę. Šventės metu miestiečiai dalinsis iš savo derliaus pagamintais patiekalais bei patarimais, kokie paskutiniai akcentai liko daržo ir sodo darbų sąraše. Tad, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį dar rugsėjį?
„Orai darosi vis labiau rudeniški, o ir visos daržovės jau subrendo. Tačiau kiekviena jų turi savo nuėmimo laiką – jei rugpjūčio pabaigoje ėmėme pomidorus, agurkus, rovėme svogūnus bei ankstyvuosius kopūstus, atvėsus orams reikėtų kasti burokėlius, morkas, salierus, geltekles, pastarnokus. Vėliausiai, patariama, imti porus ir kirsti kopūstus, o po pirmųjų šaltukų iki didesnių šalnų dar gali likti nenuimti žieminiai porai, gūžiniai ir lapiniai kopūstai, petražolės, briuselio kopūstai ir daugiamečiai prieskoniniai augalai, – patarimais dalijasi „Žalia stotelė“ sėklų skyriaus ir produkto vadovė Liucija Kunigiškytė. – Svarbiausia atminti, kad nuėmus derlių, daržo darbai tikrai nesibaigia ir lieka labai atsakinga dalis – būtina sutvarkyti dirvožemį ir jį paruošti naujam sezonui. Tinkamas jo paruošimas rudenį padidins derlingumą ir padės kovoti su kenkėjais, ligomis, piktžolėmis bei palengvins pavasario daržo darbus.“
L. Kunigiškytė išskiria 4 svarbius rudenio darbus darže, kad pavasarį pasitiktume lengvai:
1. Daržo ir šiltnamio lysvių paruošimas pavasario darbams. Norint paruošti dirvą naujam sezonui, nuėmus derlių reikia pašalinti visas piktžoles, perkasti, išpurenti bei išlyginti dirvožemį. Iš lysvių būtina išrauti piktžoles, surinkti sausus lapus, derliaus likučius, šiukšles. Specialistė pastebi, kad šio darbo nereikėtų atidėlioti, kadangi ant pūvančių augalų liekanų gali pradėti veistis įvairūs kenkėjai. Po derliaus nuėmimo patariama sėti žaliųjų trąšų – sideratų, pagerinančių dirvos būklę, suaktyvinančių dirvoje esančius mikroorganizmus bei užtikrinančių didesnį kiekį humuso ir maisto medžiagų. Sėjant sideratus, labai svarbu pasirinkti tinkamą mišinį: jei ruošiate dirvą ridikėliams, kopūstams – sėkite lubinius, vikius, jei auginsite burokėlius, morkas – nepamainomas priešsėlis bus garstyčios.
2. Šiltnamio dezinfekavimas. Šiltnamio dezinfekavimas – tai kompleksiškas procesas, kai įvertinama šiltnamio konstrukcija, būklė bei parenkami tinkami dezinfekcijos ir dezinsekcijos būdai. Visų pirma, iš šiltnamio būtina pašalinti visas liekanas ir tik tuomet imtis dezinfekavimo cheminiais preparatais. Šį darbą patariama pasilikti šiltesnę dieną, mat, esant žemesnei nei 12 laipsnių temperatūrai, kai kurie cheminiai preparatai tampa neefektyvūs. Populiariausias dezinfekcijai ir dezinfekavimui naudojamas mišinys – preparatai MAVRIK ir PREVIKUR ENERGY. Norint išnaikinti kenkėjus, šiltnamio grunte patariama naudoti preparatą MAVRIK, biocidus, kalio muilą, sierą ir medžio pelenus, o kenkėjus konstrukcijoje – preparatus MAVRIK ir NEEMAZAL bei kalio muilą.
3. Vejos paruošimas. Norint, kad veja geriau žiemotų iki spalio vidurio, reikėtų ją paskutinį kartą nupjauti, paliekant 10-12 cm aukščio, taip pat nugrėbkite ir išraukite piktžoles. Būtina neužmiršti vejos ir pamulčiuoti su durpių-smėlio mišiniu bei parinkti tinkamas rudenines trąšas. Jeigu dar neatlikote pirmojo tręšimo iki rugsėjo vidurio, galite tai padaryti dabar.
4. Augalų paruošimas žiemai. Artėjant šalčiams, lieka dar vienas svarbus darbas – augalų mulčiavimas, užtikrinsiantis ne tik augalų maitinimą, bet ir apsaugosiantis dirvą nuo temperatūros svyravimų, sukursiantis augalams palankų drėgmės režimą bei apsaugosiantis augalus nuo šalnų. Rudenį mulčiuojama atvėsus žemei, kai naktimis nusistovi neigiama temperatūra, tačiau mulčias netinka sausai, įmirkusiai ar šaltai dirvai, nes jis sulaiko temperatūrą ir drėgmę. Prieš mulčiuojant paruošiamas dirvos paviršius – tik paruošta drėgna, švari ir aeruota dirva aplink augalus apdengiama mulčiu.
Ką dar galima sodinti rudenio mėnesiais?
• Nuo rugsėjo pabaigos iki spalio vidurio galima sodinti žieminius česnakus ir sėti žieminius svogūnus. Česnakus geriausia sodinti nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 25 d. Kol dirva užšals, jie turi spėti gerai įsišaknyti, o tam reikia 40–50 dienų.
• Iki spalio vidurio pats geriausias laikas sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius. Sodinti galima daugelį medžių (obelis, kriaušes, šilkmedžius ir pan.), tačiau nepatariama sodinti tų rūšių, kurios sunkiai ištveria šalčius (abrikosai, persikai, trešnės ir riešutmedžiai).
• Iki lapkričio pirmos dekados sėjamos šalčiams atsparios daržovės ir prieskoniniai augalai: morkos, burokėliai, ridikėliai, petražoles, krapai, salierai, salotines garstyčios, salotos.
