
Prieš porą mėnesių Svėdasų krašto (Juozo Tumo-Vaižganto) muziejus, esantis Kunigiškių pirmajame kaime, tapo Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos filialu.
Kaip (ar) muziejus keisis, kokie ateities planai bei vizijos, „Anykštai“ papasakojo L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė.
– Kaip Svėdasų krašto muziejus keisis?
– Jis keisis po truputį. Priklauso nuo to, kiek mums pavyks prisitraukti finansavimo, nes kiekvieną naują veiklą planuojant, reikia lėšų. Manau, kad pokytis ateis palaipsniui.
Labai norėtųsi, kad toje erdvėje atsirastų literatūrinis maršrutas su e-gidu, norėtume atnaujinti ekspoziciją, įnešti interaktyvumo. Ta vieta labai tinkama rašytojų rezidencijai, nes ten viskas yra. Taip pat vasaromis galėtų vykti literatūrinės stovyklos, stovyklos vaikams. Tačiau kiekvienai sričiai, kaip ir minėjau, reikia finansų.
– Savivaldybės prašėte skirti beveik 13 tūkstančių eurų. Kam lėšos reikalingos?
– Grynai išlaikymui. Tai yra darbuotojo darbo užmokestis, žolės pjovimas, elektra, šildymas, internetas, apsauga, draudimas – visi baziniai išlaikymo dalykai.
– Ar muziejuje bus naujų darbuotojų?
– Su Vytautu Bagdonu ir savivaldybe pasirašėme trišalę sutartį, todėl jis toliau dirba. Daugiau darbuotojų įdarbinti neplanuojame – kiek turime finansų, tiek ir darbuotojų. Kol kas niekas nesikeis.
– Gal biblioteka ketina plėstis daugiau?
– Infrastruktūros požiūriu nesiplėsime. Kaip tik galvojame, kaip galime veikti efektyviau.
Bet norime plėsti veiklas, veikti kryptingiau, struktūruočiau, plėsti auditorijas. Galvojame, kokiais būdais su skirtingomis auditorijomis rasti kontaktų, kaip galime būti kitiems kuo daugiau naudingi.
– Ar bibliotekoje, filialuose netrūksta darbuotojų?
– Kartais taip nutinka, kad reikia pakaitinio darbuotojo, būna, kad ieškome nuolatinio. Ir šiuo metu Svėdasų filialo darbuotojo atranka vyksta, ieškome projektų vadovo.
Atsiranda toks poreikis – žmonės keičia darbus, būna asmeninės priežastys, kurios taip lemia.
– Ar filialuose, kurie yra kaimuose, miesteliuose, atsiranda daug pretendentų, norinčių dirbti bibliotekoje?
– Būna įvairiai. Bet filialuose norinčiųjų dirbti visada atsiranda. Sakyčiau, kad vidurkis yra šeši žmonės. Kartais būna ir devyni pretendentai, kartais – trys. Tačiau taip, kad nebūtų visai, nebūna.
Greičiau būna sunku išsirinkti, nes pretenduoja skirtingi žmonės, skirtingas jų matymas. Renkamės atsakingai, nes norime, kad žmogus kartu siektų bibliotekos tikslų.
– Kokie didžiausi artimiausi bibliotekos planai?
– Šiemet esame pateikę ne vieną projektą. Tikiuosi, kad gausime finansavimą.
Esame pateikę paraišką Kūrybiškos Europos programai, tarptautinį projektą su partneriais iš Prancūzijos skaitymo skatinimo asociacijos, taip pat Ukrainos miesto, kuris yra UNESCO literatūrinis miestas. Tai bus trišalis tarptautinis projektas.
Esame pateikę Anykščių miesto VVG (Vietinės veiklos grupės – aut. past.) projektą visų metų veiklų. Taip pat esame pateikę projektą ir kaimo, Anykščių rajono, VVG projektą – Traupio bibliotekos perkėlimas į kitą pastatą ir tuo pačiu jos atnaujinimas.

nei žodžio apie muziejų, jo siekius, kokybę, profesionalizavimą, atnaujinimą – ar deponuosis iš muziejų bet ką autentiško, kas mena Vaižgantą? Nulis atsakymų, Žodžiu, kažką palaipsniui darys, jei kur nors pinigų gaus… Tubis toliau kvapus gamins, chorus kurs, o įstaigoms pinigų veiklai tobulinti nėra? Tai kam prisiėmei tą muziejų, kuris visai ne tavo įstaigos profilio, be papildomų pinigų? Kaip derėjaisi, ar tik pataikavai kaip vergė ponui? O to amžinojo muziejininko, seniai senjoro, laikymas tenai yra muziejaus stagnacijos įtvirtinimas, nes negali būti muziejus vieno garbaus amžiaus žmogaus įkaitas. Važgantas yra literatūros klasikas, o ne vietinis rašytojėlis, kurį galima bet kaip pristatyti.