Druska yra maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje, o tai reiškia, kad šį produktą reikėtų valgyti tik labai mažais kiekiais ir rečiau.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI), vykdydamas Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą, tiria, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose, nagrinėja gyventojų mitybos įpročius ir, atsižvelgdamas į šių tyrimų rezultatus, teikia patarimus kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį.
Druskos poveikis sveikatai
Druska yra maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje, o tai reiškia, kad šį produktą reikėtų valgyti tik labai mažais kiekiais ir rečiau.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI), vykdydamas Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą, tiria, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose, nagrinėja gyventojų mitybos įpročius ir, atsižvelgdamas į šių tyrimų rezultatus, teikia patarimus kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį.
5g druskos – sveikatai nekenkia
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną (tai yra šiek tiek mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis druskos), siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Į šį druskos kiekį įskaičiuojama tiek papildomai pagardinti jau pagamintus patiekalus naudojama druska, tiek druska, kuri naudojama maisto produktų gamybos metu.
Kiek druskos suvartoja Lietuvos gyventojai?
Europiečiai, kaip pažymi NMVRVI Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė, vidutiniškai per dieną suvartoja 8-11 g druskos ir tai gerokai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą kiekį.
Lietuvos gyventojų suvartojamas druskos kiekis ne ką skiriasi nuo kitų Europos šalių gyventojų.
1997 m. Lietuvos gyventojai vidutiniškai natrio per parą suvartojo 4,3 g, tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai per parą suvartojo vidutiniškai apie 10,75 g druskos.
2007 m. druskos suvartojimas buvo šiek tiek mažesnis (8,75 g), tačiau vis tiek viršijo rekomenduojamą suvartojamos druskos kiekį.
Tiek 1997 m, tiek 2007 m. vyrai druskos suvartojo daugiau nei moterys (atitinkamai vyrai suvartojo 12,25 g ir 10,75 g, moterys – 11,75 ir 7 g druskos per parą).
Viena iš priežasčių, kodėl per daug suvartojame druskos yra ta, kad dalis žmonių sūdo patiekalus jų net neparagavę.
2007 m. Suaugusių Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimo duomenimis, niekada nesūdo valgydami jau pagamintus patiekalus 40,7 proc. respondentų (1997 m. – 47,2 proc.), truputį, jei maistas nepakankamai sūrus, sūdo 52,3 proc. (1997 m. – 45 proc.) ir beveik visada, net ir neragaudami, sūdo 6,6 proc. respondentų (1997 m. – 7,0 proc.).
Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau negu moterys sūdo tiek jį paragavę, tiek jo net neragaudami.
Mažėtų ligų
Sumažinus druskos suvartojimo kiekį nuo 10 iki 5 g per dieną, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo tikimybė sumažėtų 17 proc., o insulto tikimybė sumažėtų net 23 proc.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis fiziologinis natrio poreikis yra 230-460 mg per dieną. Per didelis suvartojamos druskos kiekis gali būti pirminės arterinės hipertenzijos, kuria serga 80-90 proc. žmonių, sergančių arterine hipertenzija, priežastis.
NMVRVI specialistai įspėja vartotojus, kad per didelis natrio kiekis sutrikdo organizmo skysčių pusiausvyrą, padidėja kraujo plazmos tūris, o tai ir sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą.
Padidėjusio kraujo spaudimo poveikis
Remiantis Europos kardiologų draugijos suaugusiųjų kraujospūdžio lygmens klasifikacija, hipertenzija diagnozuojama, kai arterinis kraujo spaudimas yra 140-159/90-99 (sistolinis/diastolinis.
Per didelis kiekis su maistu gaunamo natrio taip pat glaudžiai susijęs su skrandžio vėžiu, inkstų akmenlige, osteoporoze, astma ir nutukimu.
Ypač, kaip teigia NMVRVI specialistai, dideliam druskos suvartojimui yra jautrūs vaikai, nes jie itin greitai pripranta prie sūraus skonio, todėl vis didina suvartojamos druskos kiekį, o tai turi įtakos padidėjusio kraujospūdžio išsivystymui tiek vaikystėje, tiek suaugus.
Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 2009 metais kas antras gyventojas Lietuvoje mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.
2010 m. pagrindinė vyrų ir moterų mirties priežastis taip pat buvo kraujo apytakos ligos (47 proc. vyrų ir 65,5 proc. moterų mirties priežastis). 2010 m. užregistruoti 356,2 su kraujotakos sistema susiję susirgimai tūkstančiui gyventojų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose.
Rekomenduojama
Remiantis mokslinių tyrimų atliktais rezultatais, geriausias kraujo spaudimo mažinimo efektas nustatytas tiems žmonėms, kurie vartojo ne tik mažiau druskos, bet taip pat jų valgiaraštyje buvo daugiau daržovių, vaisių ir mažiau riebalų. Todėl, kaip pabrėžia NMVRVI specialistė I.Drulytė, siekiant užtikrinti gerą sveikatą, reikia ne tik rinktis mažiau druskos turinčius produktus, bet ir nepamiršti laikytis kitų sveikos mitybos principų.
Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti bei Pasaulio sveikatos organizacijos Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje pabrėžiama, kad gyventojai savo sveikatos labui turi riboti vartojamos druskos kiekį, atsižvelgdami į kasdienės mitybos racioną.
Įvertinus per didelį Lietuvos gyventojų suvartojamos druskos kiekį (jis beveik dvigubai didesnis, nei yra rekomenduojama) ir atsižvelgus į itin didelį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria Lietuvos gyventojams sumažinti suvartojamos druskos kiekį.
