Net keturias dienas – liepos 20-23 d. – anykštėnai ir miesto svečiai šėlo švęsdami 577 –ajį gimtadienį. Oras buvo kaip užsakytas, renginių prigalvota tiek, kad, buvo neįmanoma visuose dalyvauti.„Anykšta“ pašnekovų klausė, ar patenkinti liko švente, ar užteko pramogų, ar netrūko inovatyvių idėjų, o gal jau reikia šventės scenarijų keisti ir galvoti apie naujas pramogas ir renginius?
Saulius RASALAS, buvęs Anykščių rajono savivaldybės direktorės pavaduotojas, o nuo ateinančio ketvirtadienio tapsiantis Tarybos nariu:
– Pirmiausiai noriu kreiptis į šventės rengėjus- susigyvenkite su mintimi, kad visiems neįtiksite. Prie bet kokio režimo buvo ir bus žmonių su skirtingais poreikiais. Viskas daroma gerai, belieka atsižvelgti į detales. Mane labiausiai sudomino Krumpliausko pamokslas. Garbės pilietis tris kartus provokavo jį nuversti iš sakyklos, bet ne todėl visiems, kurie suprato, buvo įdomu. Ne viskam galima pritarti, bet, kad žmogus sako drąsiai, tai labai gerai.
Nevienareikšmiškai buvo vertinama eisena. Pagal esmę eisenoje pirma turi eiti miesto vėliava, na jei prieš vėliavą eina koks nors alia Mindaugas su Morta ar ilgakojės dūdų orkestro palydovės, tai dar pakenčiama, bet negi „žiguliai“ ir „volgos“ simbolizuoja Joną Nepomuką ar šventą Oną ? Siekimas masiškumo priminė sovietmetį, o kokybės ir prasmės buvo mažoka. Teko matyti eiseną Ukmergėje. Esminis skirtumas – ten žygiuoja ir nuo savivaldybės nepriklausančios organizacijos. Vadinasi, jos mato tikslą ar pasidžiaugti, ar sujungti kolektyvą, ar tiesiog pasireklamuoti. Pas mus privačiam verslui atstovavo tik vienas atsinaujinęs restoranas-viešbutis (atsiprašau, jei ko nepastebėjau). Asmeniškai man eisenų nereikia. Miestą mylintys žmonės ateina savo tempu ir nederindami kojų. Svarbu suderinti nuotaiką. Šypsena – geriausia šventės vėliava.
Dar žavėjausi, kad nuostabaus grožio policininkės ant riedžių reguliavo pėsčiųjų perėją ties „Humana“. Tagi buvo liuks.
