Maždaug 3-4 metai – tiek užtruks įveikti ekonomikos krizę ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Krizei įveikti reikia reformų ir naujo požiūrio į verslą.
Maždaug 3-4 metai – tiek užtruks įveikti ekonomikos krizę ne tik
pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Krizei įveikti reikia reformų ir naujo požiūrio į
verslą.
išmokti ne vieną šios recesijos pamoką, – sako ekonomistas, verslininkas
Virmantas Galdikas. – Deja, šiandien versle padėtis primena karą, o gal net ir
sunkesnius laikus. Nes karo metu dar galima aiškiai atskirti, kas yra priešas,
o kas – draugas, kuria kryptimi žygiuoti, o kur – nekelti kojos. O štai versle
šiuo metu nėra aišku net šitiek“.
„Bankrutuojame, todėl nuo
birželio pirmosios – užsidarome, – tokiais žodžiais su pirkėjais šiandien
sveikinasi Monika Valentinavičienė. Ji yra nedidelės maisto prekių parduotuvės
Vilniaus Naujamiesčios rajone pardavėja. Čia dirba jau penkiolika metų. Moteris
pasakoja, kad po Naujųjų metų padidėjus mokesčiams ir sumažėjus apyvartai
parduotuvės savininkai nusprendė parduotuvę uždaryti, o patalpas – išnuomoti.
„Taip jiems nebebus galvos skausmo“, – komentuoja M. Valentinavičienė.
Akivaizdu, kad daug Lietuvos
verslininkų, ypač smulkių ir vidutinių, dėl ekonominio sunkmečio yra priversti
stabdyti savo veiklą. Preliminariais duomenimis, kovą Lietuvoje buvo inicijuoti
179 bankrotai, tai – 54 proc. daugiau nei vasarį. Per pirmąjį šių metų
ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bankrotų skaičius išaugo
du kartus.
Beje, dauguma bankrutuojančių
įmonių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, nes čia buvo registruota
daugiausiai įmonių. Mažiausiai bankrotų iškelta Tauragės, Marijampolės ir
Utenos apskrityse. Prognozuojama, kad šiais metais gali bankrutuoti apie 2-3
tūkst. įmonių.
„Ekonominių nuostolių patiria
visa Europa. Tačiau kaip tik šiuo metu buvo ir padaryta nemažai darbų, kad
senosios ir naujosios Europos šalys, jų verslas lengviau išgyventų ekonominę
recesiją. Tuo tikslu buvo priimtas Europos gaivinimo planas, numatantis visą
eilę ekonomikos gaivinimo priemonių, kurių bendra vertė priartėjo prie 500
mlrd. eurų. Iš ES biudžeto šio plano įgyvendinimui numatyta skirti apie 30 mlrd.
eurų, 5 mlrd. eurų jau paskirti,“, – kalba Europos Parlamento narė Laima
Andrikienė. – „Gegužės 6–14 dienomis visoje Europos Sąjungoje pirmą kartą
organizuojama Europos verslininkystės savaitė, kuria siekiama skatinti verslumą
ir pristatyti galimą ES bei valstybės paramą jau dirbantiems verslininkams. Tai
būtų puiki proga valdžiai „atsisukti veidu" į verslą, deja, Lietuvoje bus pasitenkinta tik
seminarais, konsultacijomis ir pasitarimais, dalyvaujant valdžios ir verslo
atstovams."
„Kaip tik dabar, kai aplinkui –
bankrotai, metas Lietuvos valdžiai priminti banalią, bet pamirštą tiesą apie
tai, kad verslas moka mokesčius tik tada, kai vykdo savo veiklą“, – dėsto V.
Galdikas.
Čia pat jis vaizdžiai apibūdina,
kad mokesčių mokėjimas yra tarsi „pyrago“ dalybos. Juk jei pyragas mažas ar
pridegęs, tai net ir labai didelė mokesčių norma paties „pyrago“ nepadidins. „O
jei „pyragas“ didelis, tai net labai maža jo dalis gali būti didesnė už visą
pridegusį „pyragą“, – teigia V. Galdikas.
Šiandien daugelis Lietuvos
verslininkų tiesiai šviesiai sako, kad greta rinkų smukimo didžiulis smūgis jiems
buvo nuo metų pradžios padidinti mokesčiai.
„Čia yra ir psichologinė
problema. Kodėl tas, kuris kepa pyragą, turi gauti mažiau, nei tas kuris nieko
nedarė? – klausia V. Galdikas. – Todėl yra natūralu, kad kiekvienas, kuris
„pyragą“ kepa, turi gauti didesnę dalį, o valstybei turėtų užtekti ir trečdalio
pyrago. Kodėl trečdalio? Ogi todėl, kad tai atvirkščiai proporcinga dirbančių
ir nedirbančių Lietuvos gyventojų skaičiui. Manau, kad valstybė puikiausiai
gali išsiversti ir su trečdaliu, jei ji skatins kuo daugiau žmonių užsiimti
verslu ir visokeriopai rems jų veiklą“.
„Pinigai pasaulyje nesibaigė, svarbu
tik tai, kas sugebės pasiūlyti dabartinėmis sąlygomis patrauklią politiką
investicijoms, – įsitikinusi L. Andrikienė. Tad kaip dėl Lietuvos politikos?
Šiuo metu Lietuvos verslininkai
ir politikai atsidūrė dviejose priešingose stovyklose.
Pirmieji tvirtina, kad ekonominė
recesija pasibaigs, kai Lietuvos valstybė pasiskolins daugiau pinigų ir juos
„įpumpuos“ į verslą. Tuo tarpu visiškai priešingai mano antrieji, sakydami, kad
kaip tik šiuo metu valstybė privalo užsiveršti diržus ir, gink Dieve, nepasiskolinti
nė lito.
„Kiekviena reforma yra unikali
laike ir erdvėje, tad šiandien svarbiausia – geros idėjos, ir labai svarbu, kad
visuomenė reformas paremtų. Tik taip jos gali būti sėkmingos, – tvirtina L.
Andrikienė. – Taip sakau ir apie Lietuvos padėtį. Visų pirma, Europos
Parlamentui didelį susirūpinimą kelia tai, jog visoms iki vienos naujosioms ES
narėms yra būdinga itin sparčiai auganti valstybės skola. Jeigu valstybės
ryžtasi skolintis, reikia racionaliai paskaičiuoti, ar besiskolinančiųjų anūkai
sugebėtų tas skolas išmokėti."
Čia Europos Parlamentas išskiria ir
du ekonominius prioritetus, kurie turėtų būti itin svarbūs formuojant tolimesnę
besiskolinančios šalies politiką ekonominio sunkmečio sąlygomis. O tie
prioritetai – tai užimtumo ir paklausos didinimas.
„Visa tai reiškia, jog besiskolinančios
šalys , tame tarpe ir Lietuva, turėtų apsvarstyti ir kelias naujas galimybes,
susijusias su mokesčiais. Pavyzdžiui, mes Europos Parlamento Biudžeto komitete
siūlome šalims apsvarstyti galimybę sumažinti mokesčius mažiausiai
uždirbantiems žmonės. Taip būtų galima labiau padidinti jų perkamąją galią ir
mažmeninių prekių paklausą, – teigia europarlamentarė. – Be to, nuo metų
pradžios Lietuvoje PVM mokestis nuo 18 proc. padidėjo iki 19 procentų. Mes
visgi siūlome šį mokestį tam tikrais atvejais diferencijuoti. Mokestis galėtų
būti mažinamas, pavyzdžiui, tais atvejais, jeigu tai susiję su vietos mastu
teikiamų paslaugų plėtojimu ar darbui imlių paslaugų kūrimu. Juk šiuo metu
Lietuvoje itin reikšminga išlaikyti verslus ir išsaugoti darbo vietas. Svarbu,
kad žmonės turėtų darbą, blogiausiu atveju, dirbtų nors ir nepilną darbo dieną,
kad būtų sumažinta našta tiek patiems žmonėms, tiek verslui, tiek ir „SoDrai“.
Iki šiol, kai verslininkai
sumanydavo kepti verslo „pyragus“, jie gana geromis sąlygomis galėdavo pyragui
reikalingų miltų ir kiaušinių pasiskolinti iš bankų. Tačiau šiandien iš šių
kredito institucijų verslininkai dažnai išeina tuščiomis. „Šiandien bankai
verslo tikrai nekredituoja taip kaip anksčiau: net tos įmonės, kurios vykdo
valstybinius užsakymus ar Europos Sąjungos fondų projektus, nebegali gauti
paskolų ir baigti pradėtų darbų, – pastebi V. Galdikas. – Tad juokais sakau,
kad dabar bankai užsiima kuo įvairiausiomis veiklomis, išskyrus kreditų
teikimą. O juk bankai pirmiausia yra kuriami tam, kad reguliuotų pinigų
srautus“.
„Tačiau bankai – tai tik viena
integrali visos ekonominę krizę sukėlusios grandinės dalis. O problemą reikia
spręsti iš pagrindų, iš esmės. Štai pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas
neseniai yra pasakęs, kad šiuo metu iš pagrindų reikia reformuoti pasaulio
finansines institucijas – ir greitai. Taigi sprendimo kelias – tai reformos
globaliu mastu“, – mano L. Andrikienė.
Tiesa, kalbėdama apie Lietuvos
padėtį, ji priduria, kad šiuo metu ypač gaila tų įmonių, kurios priverstos
stabdyti projektus, kurie buvo įgyvendinami naudojant ES lėšas.
Visi ekspertai šiuo metu bando
prognozuoti, kada pasibaigs ekonominis sunkmetis.
Manoma, kad pasaulio ekonomika
atsigaus po trejų – ketverių metų. O senųjų Europos šalių finansų rinkos turėtų
atsigauti jau šių metų pabaigoje, kas darys teigiamą įtaką ir Lietuvai. Tačiau
viskas ne taip paprasta, nes verslo elito pasitikėjimui atkurti reikės kur kas
daugiau – maždaug dešimties metų.
„Verslas, kaip ir žmogus, dėl
netinkamų „gyvenimui“ sąlygų, konkurencinės kovos ar kitų priežasčių gali „numirti“.
Manau, kad šiuo metu Lietuvos verslui reikalingos priemonės verslo
sveikatingumui diagnozuoti ir, jei įmanoma, reanimuoti. Tokios priemonės
mažintų socialinę įtampą dėl verslo laikinumo ir gerintų pačią verslo aplinką“,
– mano V. Galdikas.
„Tiesa ir tai, kad jeigu Lietuva
neturės stipraus verslo, tai mūsų šalis neturės ateities, – komentuoja L.
Andrikienė. – Juk visi puikiai suprantame, kad jei klestės verslai, tai ir
visiems žmonėms bus geriau gyventi Lietuvoje. Todėl visi dabar priimami
politiniai ir administraciniai sprendimai bei įstatymai turi būti palankūs verslo
aplinkos skatinimui. Vyriausybė turėtų labiausiai žiūrėti Lietuvos interesų,
jos piliečių, jos verslo interesų ir turėtų juos ginti visomis įmanomomis
priemonėmis. Ir dar ypatingai štai kas: Lietuvos ekonominė struktūra dar
nelabai europietiška, vis dar – su postsovietiniais elementais, todėl krizė yra
pats geriausias laikas imtis modernizuoti ekonomiką, Lietuvoje kurti globaliai konkurencingos
ekonomikos modelį bei prioritetus, orientuotus į inovacijas ir technologijas“.
