Vienkartiniai plastikiniai daiktai, tokie kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės, turėtų būti uždrausti Europos Sąjungoje nuo 2021-ųjų. Tokiam siūlymui trečiadienį pritarė Europos Parlamentas (EP).
Šie vienkartiniai plastikiniai daiktai būtų draudžiami, kadangi jiems esama lengvai prieinamų alternatyvų. Minėti daiktai sudaro iki 70 proc. jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių.
EP pritarė tam, kad į Europos Komisijos pasiūlytą vienuolikos draudžiamų vienkartinių plastikinių daiktų sąrašą būtų papildomai įtraukti okso-degraduojančių plastikų gaminiai, taip pat greito maisto pakuotės iš polistireninio putplasčio.
Siūloma įpareigoti valstybes iki 2025-ųjų ketvirtadaliu sumažinti plastikinių daiktų, neturinčių lengvai prieinamų alternatyvų, naudojimą, taip pat skatinti jų perdirbimą arba pakartotinį naudojimą. Tarp jų patenka vienkartinės mėsainių dėžutės, sumuštinių pakuotės, taip pat vaisių, daržovių, desertų ar ledų įpakavimai. Kai kurie kiti plastikai, pavyzdžiui, gėrimų buteliai, turės būti surenkami atskirai, o iki 2025 m. ne mažiau kaip 90 proc. jų privalo būti perdirbama, įsitikinę europarlamentarai.
EP taip pat siekia mažinti tabako gaminių, tokių kaip plastikiniai cigarečių filtrai, taršą. Iki 2025 m. jų tarša turėtų sumažėti perpus, o iki 2030-ųjų – 80 proc., mano europarlamentarai. Skaičiuojama, kad viena nuorūka jūroje gali užteršti nuo 500 iki tūkstančio litrų vandens, o išmesta pakelėje ji suyra net per dvylika metų. Cigarečių filtrai yra antra labiausiai paplitusi plastiko šiukšlė.
Valstybės taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų surenkama bent pusė pamestų arba paliktų plastikinių žvejybos įrankių, o jų perdirbimo lygis iki 2025-ųjų pasiektų 15 proc. Plastikiniai žvejybos įrankiai sudaro 27 proc. šiukšlių, randamų Europos paplūdimiuose.
Prie šių tikslų įgyvendinimo turėtų prisidėti tabako ir žvejybos įrankių pramonės sektoriai, pažymima rezoliucijoje. Skaičiuojama, kad nesiėmus jokių veiksmų, plastikų tarša jūrose ir vandenynuose iki 2030-ųjų sukels gamtai žalos už 22 mlrd. eurų.
„Nors Europa yra atsakinga tik už nedidelę dalį plastiko šiukšlių vandenynuose, ji gali ir privalo tapti esmine veikėja ieškant tarptautinio šios problemos sprendimo, kaip tai daroma kovojant su klimato kaita. Uždrausti, mažinti, apmokestinti, pakeisti bei įspėti – ES valstybės turi daug pasirinkimų, kaip spręsti šią problemą“, – pažymėjo pranešėja Frédérique Ries.
Lietuvoje išrinktas EP narys Bronis Ropė (Žalieji) diskusijoje teigė: „<…> Siekiant užtikrinti ženklesnį plastiko vartojimo sumažinimą, turime didesnį dėmesį skirti ir plastiko taršai žemės ūkyje, net jei šis taršos poveikis vandens aplinkai yra netiesioginis. Todėl direktyvoje turime nusibrėžti tikslus, susijusius su mikroplastiko taršos dirvožemyje mažinimu, turime imtis papildomų atsargumo priemonių dėl nuolaidų biologiškai skaidaus plastiko vartojimui. Taip pat privalome rūpintis, kad direktyvoje numatytų tikslų įgyvendinimas netaptų našta mūsų įmonėms, ūkininkams, vartotojams. Galiausiai, norėdami užtikrinti, kad mūsų siekiai netaptų tik deklaracijomis, turime pasiekti, kad visos valstybės narės užsibrėžtų konkrečius vienkartinio plastiko produktų vartojimo sumažinimo tikslus.“
Už tokį teisės akto projektą balsavo 571 EP narys, 53 buvo prieš, o 34 susilaikė. Priėmęs savo poziciją, Parlamentas toliau ją derins su ES Taryba.
