Europos Sąjungos (ES) šalių, išskyrus Lenkiją, lyderiai po intensyvių derybų Briuselyje penktadienio naktį sutarė iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis (Šarlis Mišelis) džiaugėsi pasiektu susitarimu ir sakė, kad jis rodo „stiprų įsipareigojimą“ ir įtvirtina Europos lyderystę kovoti su klimato kaita.
„Mes pasiekėme susitarimą dėl klimato kaitos. Tai yra labai svarbu, tai yra kritiškai svarbu Europai pademonstruoti stiprią ambiciją“, – sakė Ch. Michelis.
Tačiau nuo anglių smarkiai priklausoma Lenkija pareikalavo daugiau laiko visiškai pereiti prie žaliosios energetikos. Anot diplomatų, Varšuva teigė galinti keliamus tikslus įgyvendinti 2070 metais.
Tuo metu Čekija pasiekė, kad susitikimo išvadose būtų pabrėžtas jos ketinimas toliau vystyti atominę energetiką.
„Europos Vadovų Taryba palaiko tikslą pasiekti klimatui neutralią ES 2050 metais, kartu laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų“, – rašoma susitikimo išvadose.
Tam, kad bendrijai apskritai pavyktų pasiekti kokį nors susitarimą, šalių lyderiams į išvadas teko įrašyti išimtį Varšuvai.
„Viena šalis narė šiame etape negali įsipareigoti įgyvendinti šio siekio, kiek tai su ja susiję, ir Europos Vadovų Taryba grįš prie šito (klausimo) 2020 metų birželį“, – teigiama dokumente.
Naujoji Ursulos von der Leyen (Ursulos fon der Layen) vadovaujama Europos Komisija trečiadienį paskelbė detalesnius planus, susijusius su vadinamuoju „Europos žaliuoju kursu“.
Be kitų priemonių, jame numatyta skirti 100 mlrd. eurų įgyvendinti tikslui pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Tačiau kritikės iš Rytų Europos teigė, kad tokios lėšos yra nepakankamos.
Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas sakė, kad vien jo šaliai reikės nuo 30 iki 40 mlrd. eurų.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuvai reikėtų skirti 41 mlrd. eurų.
Nepaisant to, jis džiaugėsi pasiektu susitarimu.
„Svarbiausia, kad klimato kaitos dokumentas yra priimtas, jis yra palankus“, – teigė G. Nausėda.
Atominė energetika
ES šalių lyderiai taip pat pasiekė kompromisą dėl atominės energetikos. Vengrija ir Čekija siekė, kad susitikimo išvadose būtų parašyta, jog atominė energetika „turės esminį vaidmenį vykdant klimato tikslus“.
Vis dėlto dokumente tiesiog pabrėžta, kad kai kurios šalys „naudoja atominę energetiką kaip savo nacionalinės energijos derinio dalį“.
Atvykęs į susitikimą Čekijos premjeras kritikavo tokias šalis kaip Austrija ir Liuksemburgas, kad šios nesutinka pripažinti atominės energetikos „žalia“.
Po Europos Vadovų Tarybos posėdžio A. Babišas skelbė pergalę.
„Šiandien Europos Vadovų Taryboje įtikinau ES lyderius, kad atominė energetika yra mūsų kelias į neutralumą klimato atžvilgiu. Čekijos piliečiams tai reiškia pakankamą kiekį švarios energijos dešimtmečiams į priekį“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Du trečdalius elektros iš atominių jėgainių išgaunančios Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) rėmė čekus. Jis sakė, kad Jungtinės Tautos irgi leidžia naudoti atominę energetiką kovai su klimato kaita.
„Akivaizdu, kad anglies turinčios atsisakyti šalys negalės pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių per naktį“, – teigė E. Macronas.
Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis) tvirtino, kad nepritaris, jog ES pinigai būtų naudojami atominių elektrinių statybai.
„Esame įsitikinę, kad atominė energetika yra nei tvari, nei saugi. Ypač kai kalbame apie atliekas, mes vis dar nežinome, ką turėtume daryti“, – teigė X. Bettelis.
ES šalių lyderiai penktadienį aptars Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš bendrijos eigą.
