Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Euro įvedimo Lietuvoje įstatymui ir lydimiesiems teisės aktams. Taip siekiama sukurti teisinį pagrindą eurui Lietuvoje įvesti: nustatyti pasirengimo įsivesti eurą, litų keitimo į eurus, nacionalinės valiutos išėmimo iš apyvartos tvarką, reglamentuoti kitus praktinius euro įvedimo aspektus.
Tačiau ketvirtadienį parlamente vis dar netilo diskusijos ir siūlymai dėl euro įvedimo skelbti referendumą – šią idėją vėl į dienos šviesą bandė ištraukti valdančiajai koalicijai priklausanti „Tvarkos ir teisingumo” frakcija ir „Drąsos kelio” narė Aurelija Stancikienė.
„Svarbiausiais klausimais sprendimus priima tauta – tai Konstitucijoje įrašyta nuostata. Tauta paprašė, kad būtų suorganizuotas referendumas, taip pat mes, „Tvarkos ir teisingumo” frakcija, paprašėme, kad Seimas nutarimu suruoštų šiuo klausimu referendumą, ir jo metu išsklaidytume visas abejones (…). Bet, deja, valdančioji dauguma, padedant konservatoriams, apsisprendė, kad tauta yra blogis, ir jos atsiklausti nereikia”, – iš Seimo tribūnos dėstė „tvarkietis” Petras Gražulis.
„Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūnui antrinusi A. Stancikienė siūlė Seimui priimti atitinkamą nutarimą ir paskelbti referendumą dėl valiutos keitimo.
„Kas įgaliojo mus tokiais svarbiais klausimais negauti tautos nuomonės, nesužinoti jos? Kas mus įgaliojo tautą per prievartą atvesti į kažkokius klubus, į kuriuos tauta, nežinome, nori ar nenori eiti? Todėl kviesčiau Lietuvos Respublikos Seimą turėti drąsos ir nutarimu paskelbti referendumą dėl euro įvedimo”, – siūlė parlamentarė.
Tačiau tokie siūlymai Seimo narių palaikymo nesulaukė: Euro įvedimo įstatymui po svarstymo Seimas pritarė absoliučia balsų dauguma – už balsavo 88 Seimo nariai, prieš 6, susilaikė 8 parlamentarai. Įstatymą toliau siūloma svarstyti skubos tvarka.
Kaip numatyta projekte, nuo euro įvedimo dienos litai į eurus neatlygintinai, neribotomis sumomis ir neribotą laiką bus keičiami Lietuvos banke (LB).
Komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai bei jų padaliniai šią operaciją tokiomis pat sąlygomis vykdys 6 mėnesius nuo euro įvedimo, tačiau gali nustatyti ir aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose turi paskelbti reikalavimą, kad norintieji pasikeisti į eurus 15 tūkst. litų viršijančią sumą turi pranešti jiems raštu apie tai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas. Po 6 mėnesių dar pusmetį tokią pat operaciją vykdys į LB bankų siūlymu nustatytą sąrašą įrašyti bankų padaliniai.
Taip pat neatlygintinai litus į eurus keis AB „Lietuvos paštas” – 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo, o pasibaigus šiam terminui, galės tęsti operaciją savo tvarka.
Perskaičiuojant litus į eurus, siūloma nustatyti bendrą matematinę apvalinimo taisyklę: apvalinama į mažesnę pusę, jei po kablelio skaitmuo mažesnis už 5, ir į didesnę – kai skaitmuo 5 arba didesnis. Tuo pat metu, siekiant maksimaliai apsaugoti darbuotojų ir išmokų gavėjų interesus, būtų taikoma palankesnė tvarka: perskaičiuojant darbo užmokestį bei pensijas ir kitas socialines išmokas, jei trečias skaitmuo po kablelio būtų didesnis už nulį, prie naujo dydžio eurais būtų pridedamas vienas euro centas.
Neatlygintinai bus perskaičiuojami visose klientų sąskaitose laikomi pinigai, išsaugant unikalų sąskaitos numerį.
Nuo euro įvedimo dienos visi atsiskaitymai negrynaisiais bus vykdomi eurais, automatiniai debeto nurašymai – pagal nustatytas sąlygas arba grafiką. Kredito įstaiga konvertuos nurašomą sumą į eurus pagal nustatytas perskaičiavimo ir apvalinimo taisykles.
Kaip ELTA jau skelbė, Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų komitetas antradienį teigiamai įvertino Lietuvos galimybes nuo kitų metų tapti 19-ąja euro zonos nare.
Lietuva siekia įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d.
