Šiandien Europos Parlamento nariai iš Lietuvos laišku kreipėsi į ES Tarybos pirmininką Hermaną von Rompuy, Europos Komisijos pirmininką Jose Manuelį Barroso bei ES pirmininkaujančios Vengrijos Ministrą Pirmininką Viktorą Orbaną dėl lenkų tautinės mažumos teisių apsaugos Lietuvoje. Šio laiško kopija išsiųsta ir Europos Parlamento pirmininkui prof. Jerzy Buzekui.
Šiandien Europos Parlamento nariai iš Lietuvos laišku kreipėsi į ES Tarybos pirmininką Hermaną von Rompuy, Europos Komisijos pirmininką Jose Manuelį Barroso bei ES pirmininkaujančios Vengrijos Ministrą Pirmininką Viktorą Orbaną dėl lenkų tautinės mažumos teisių apsaugos Lietuvoje. Šio laiško kopija išsiųsta ir Europos Parlamento pirmininkui prof. Jerzy Buzekui.
„Mes esame didžiai nusivylę, kad Europos lyderiai yra klaidinami, bandoma įžiebti neapykantą tarp žmonių, kurie dešimtmečius taikiai gyvena vieni šalia kitų, ir nubrėžti naujas skiriamąsias linijas tarp vietos bendruomenių”, – sakoma Lietuvos europarlamentarų laiške.
Europos Parlamento narių laiške pateikiami išsamūs atsakymai į priekaištus ir kritiką Lietuvai, kuri buvo išsakyta V. Tomaševskio ir kitų 26 Europos Parlamento narių pasirašytame laiške, adresuotame Europos Sąjungos institucijų vadovams.
Lietuvos europarlamentarai V.Landsbergis, Z.P.Balčytis, L.L.Andrikienė, V.Blinkevičiūtė, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, J.Imbrasas, A.Saudargas, R.Paksas, L.Donskis ir J.V.Paleckis savo laiške pateikia objektyvią informaciją apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje ir išsamiai paaiškina Lietuvos švietimo reformos esmę, naująją Švietimo įstatymo redakciją, Valstybinės kalbos įstatymą ir jo taikymą bei kitus klausimus.
„Mes norime Jus patikinti, kad Lietuva nepažeidžia jokių tarptautinių sutarčių, gerbia ir gerbs joje gyvenančių mažumų teises. Mes, Europos Parlamento nariai iš Lietuvos, atstovaujantys skirtingoms politinėms partijoms, esame vieningi ir pasiryžę stabdyti bet kokius bandymus kurti naujas įtampas tarp Europos tautų”, – rašo Lietuvos atstovai.
Herman van Rompuy
Europos Vadovų Tarybos pirmininkui
José Manuel Barroso
Europos Komisijos pirmininkui
Victor Orbán
Vengrijos Ministrui Pirmininkui ir ES Tarybos pirmininkui
CC: Janusz Wojciechowski EPN (Lenkija), Marek Józef Gróbarczyk EPN (Lenkija), Mirosław Piotrowski EPN (Lenkija), Jolanta Emilia Hibner EPN (Lenkija), Jarosław Kalinowski EPN (Lenkija), Elżbieta Katarzyna Łukacijewska EPN (Lenkija), Małgorzata Handzlik EPN (Lenkija), Jan Kozłowski EPN (Lenkija), Filip Kaczmarek EPN (Lenkija), Bogdan Marcinkiewicz EPN (Lenkija), Paweł Zalewski EPN (Lenkija), Jarosław Leszek Wałęsa EPN (Lenkija), Piotr Borys EPN (Lenkija), Jan Olbrycht EPN (Lenkija), Jacek Saryusz-Wolski EPN (Lenkija), Artur Zasada EPN (Lenkija), Joanna Katarzyna Skrzydlewska EPN (Lenkija), Rafał Trzaskowski EPN (Lenkija), Zbigniew Ziobro EPN (Lenkija), Jacek Olgierd Kurski EPN (Lenkija), Konrad Szymański EPN (Lenkija), Alajos Mészáros EPN (Slovakija), Tadeusz Cymański EPN (Lenkija), Valdemar Tomaševski EPN (Lietuva), Csaba Sándor Tabajdi EPN (Vengrija), Marek Henryk Migalski EPN (Lenkija), Ryszard Antoni Legutko EPN (Lenkija)
Briuselis, 2011 m. birželio 24 d.
Dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje
Gerbiamas Pirmininke Herman van Rompuy,
Gerbiamas Pirmininke José Manuel Barroso,
Gerbiamas Ministre Pirmininke Victor Orbán,
leiskite kreiptis į Jus dėl šių metų gegužės mėnesio 12 d. Jums siųsto laiško, kurį pasirašė 27 Europos Parlamento nariai ir kuriame yra teigiama, kad Lietuvos valdžia jau daug metų diskriminuoja Lietuvoje gyvenančią lenkų tautinę mažumą.
Didžioji dauguma, jei ne visi, laiške surašytų teiginių neatspindi tikrosios padėties ir yra klaidinantys. Todėl leiskite atkreipti Jūsų dėmesį į konkrečius to laiško teiginius ir pateikti šios klaidingos esamos padėties interpretacijos išaiškinimą.
Lenkai yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje, sudaranti 6,7 procento visų šalies gyventojų. Dėl to Lietuvos valdžia skiria daug dėmesio šios mažumos teisių ir poreikių užtikrinimui. Leiskite pastebėti, kad Lietuvoje yra daugybė teigiamai vertinamų, ir pačios Lenkijos pripažįstamų, aspektų. Pavyzdžiui, Lenkijos Švietimo ministerija yra pripažinusi, kad lenkų mažumos Lietuvoje švietimo sistema yra geriausia Europoje.
Pagal 20-ąjį Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (angl. Framework Convention for the Protection of National Minorities) straipsnį,
„Tautinei mažumai priklausantis asmuo, naudodamasis šios pagrindų Konvencijos principų garantuojamomis teisėmis ir laisvėmis, privalo gerbti nacionalinius įstatymus ir kitų žmonių teises, visų pirma asmenų, kurie priklauso tautinei daugumai arba kitoms tautinėms mažumoms„. Mes tai norėtume matyti ir Lietuvoje.
Jūs tikriausiai žinote, kad Lietuva turi ilgas ir gilias daugiakultūriškumo tradicijas, kurios tęsiasi jau daugelį šimtmečių. Per dvidešimt atkurto Lietuvos valstybingumo metų tautinių mažumų teisės buvo įgyvendintos, vadovaujantis aukščiausiais tarptautiniais standartais ir sutartimis, šis procesas buvo atidžiai stebimas ir teigiamai įvertintas įvairių tarptautinių institucijų.
Dėl LR Švietimo įstatymo ir mokymosi gimtąja kalba
Naujoji švietimo sistemos reforma ir naujasis Švietimo įstatymas, priimtas šių metų kovo 17 d. Lietuvos Seime, numato plačius švietimo sistemos pakeitimus. Vienas iš mokslo reformos tikslų yra švietimo sistemos optimizavimas ir racionalizavimas, efektyviai naudojant valstybės lėšas, kuris padėtų kelti visų Lietuvoje besimokančių ir studijuojančių asmenų švietimo ir studijų kokybės lygį, įskaitant moksleivius, kurie priklauso tautinėms mažumoms.
Švietimo įstatymas nustato, kad nuo šių metų rugsėjo mėnesio lietuvių kalba mažumų mokyklose bus mokoma šių dalykų: Lietuvos istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo ir pilietinio ugdymo.
Taip pat verta pažymėti, kad dalykų, kurių tautinių mažumų mokyklose bus mokoma gimtąja kalba, skaičius bus žymiai didesnis nei numato tarptautiniai standartai, pagal kuriuos 60 proc. visų dalykų turėtų būti mokoma gimtąja kalba, o 40 proc. – valstybine kalba. Būtina pastebėti, kad naujosios įstatymo nuostatos buvo peržiūrėtos įvairių tarptautinių organizacijų, ir nė viena jų neįvertino, kad šis įstatymas būtų diskriminacinio pobūdžio.
Siekiant užtikrinti, kad ši reforma nepablogintų tautinių mažumų švietimo padėties, Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo”, kuris leis vietos valdžiai išsaugoti ne tik mažas pradines ir pagrindines mokyklas, bet ir vidurines mokyklas regionuose, kuriuose gyvena tautinės mažumos (pavyzdžiui, minimalus vaikų skaičius klasėje mažumų mokyklose buvo sumažintas nuo 15 iki 12 moksleivių).
Siekiant įgyvendinti įstatymo nuostatas buvo parengtas detalus veiksmų planas, kuris apima ir mokytojų profesinį rengimą, ir mokymosi priemonių, įskaitant vadovėlius, tobulinimą. Švietimo ir mokslo ministerija imsis reikiamų priemonių tautinių mažumų mokyklose dirbantiems mokytojams parengti dėstyti lietuvių kalba. Šiam tikslui 2011-2012 m. papildomai bus skirti 5 milijonai litų (1.45 mln. eurų).
Pastarojo vizito Lietuvoje metu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vyriausiasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knut’as Vollebaek’as teigė, jog jis Lietuvoje nemato jokių problemų, susijusių su tautinių mažumų teisėmis. Jis pabrėžė, kad tautinių mažumų integracija yra tarsi dvipusio eismo gatvė. Viena vertus, yra pamatinės tautinių mažumų teisės, tokios kaip teisė į mokymąsi gimtąja kalba. Kita vertus, tautinėms mažumoms reikėtų priminti jų pareigas, tokias kaip valstybinės kalbos mokymasis, kuriuo jos pačios turėtų būti suinteresuotos tam, kad sėkmingai integruotųsi į visuomenę.
Svarbu suprasti, kad lenkų tautinė mažuma Lietuvoje turi galimybę mokytis gimtąja kalba nuo darželio iki universiteto, ir tai yra unikalus atvejis Europos Sąjungoje. Bialystoko (Balstogės) universiteto skyrius Vilniuje yra apskritai vienintelis Lenkijos aukštųjų mokyklų padalinys, įsteigtas užsienyje. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad už Lenkijos ribų gyvenantiems 10 milijonų lenkų iš viso yra įsteigtos 170 lenkiškų mokyklų, finansuojamų šalių, turinčių lenkų etnines diasporas, ir net 81 iš šių mokyklų veikia Lietuvoje, kur gyvena 230 tūkst. lenkų kilmės piliečių.
Dėl vardų rašymo
2009 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas sprendime dėl vardų ir pavardžių rašymo ne lietuviškais rašmenimis asmens dokumentuose konstatavo, kad: „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba."
Konstitucinis Teismas taip pat nustatė, kad yra galimybė rašyti asmens vardą nelietuviškais rašmenimis, bet tik toje paso dalyje, kuri yra skirta papildomiems įrašams. Svarbu pažymėti, jog šis Konstitucinio Teismo sprendimas buvo teigiamai įvertintas Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro Thomas Hammerberg’o.
Norime atkreipti dėmesį ir į tai, kad Liuksemburge įsteigtas Europos Teisingumo Teismas 2011 m. gegužės 12 d. nustatė, kad nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos taisyklės, šiuo metu galiojančios Lietuvoje, nėra joks pažeidimas. Pasak Europos Teisingumo Teismo, taisyklės, nustatančios vardų ir pavardžių rašymą tik valstybinės kalbos rašmenimis, nevaržo asmens teisės į judėjimo laisvę. Šios taisyklės neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) acquis communautaire, nes valstybė turi teisę pati nustatyti vardų ir pavardžių rašymo taisykles.
Dėl gimtosios kalbos vartojimo valstybinėse institucijose
Būtina pastebėti, kad 2010 m. spalio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, jog susirašinėjimas tarp institucijų turi vykti valstybine kalba. Tačiau valstybės tarnautojai tarpusavyje gali bendrauti bet kokia jiems priimtina kalba. Jeigu suinteresuotas asmuo pageidauja, o valstybės tarnautojas geba, jie gali bendrauti ir tautinės mažumos kalba.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnis nustato, kad vietinėse įstaigose bei teritorinių administracinių vienetų padaliniuose ten, kur koncentruotai gyvena kuri nors tautinė mažuma, šios mažumos kalba gali būti vartojama kartu su valstybine kalba.
Praktikoje Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnio nuostatos yra įgyvendinamos tose teritorijose, kurios yra tankiausiai gyvenamos lenkų tautinės mažumos atstovų (Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybės): jų vietos valdžios institucijose ir įstaigose bendravimas vyksta abiem pusėms, t.y. institucijos arba įstaigos darbuotojui ir lankytojui, priimtina kalba. Vis dėlto, remiantis LR valstybinės kalbos įstatymu, oficialūs raštai privalo būti rašomi valstybine kalba.
Dėl „nuobaudų taikymo asmenims, verslo įmonėms ir vietos valdžios institucijoms už dvikalbių informacinių ženklų naudojimą vietovėse, kur lenkų tautinė mažuma sudaro gyventojų daugumą”
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas skelbia: turi būti „Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų” (16 str.). Tačiau yra tautinėms bendruomenėms galiojanti išimtis, kuri numato, kad „tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis” (16 str.). Taigi, tautinių bendruomenių organizacijos gali naudoti dvikalbį ženklinimą („užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba” – 18 str.).
Buvo atvejų, kai nuobaudos buvo skiriamos už nelegalų lietuviškų ženklų nuėmimą, slėpimą arba sugadinimą, paliekant matomus ženklus tik užsienio ar tautinės mažumos kalba. Daugeliu atvejų tai buvo gatvių pavadinimų užrašai arba topografiniai ženklai, nepatenkantys į anksčiau minėtą kategoriją. Tokiais atvejais šie užrašai yra ne tik laikomi nelegaliais (kol įstatymas nenumato kitaip); jie kenkia ir viešųjų paslaugų kokybei. Pavyzdžiui, yra užfiksuotų atvejų, kai greitosios pagalbos automobiliai negalėjo rasti pacientų dėl šių pažeidimų.
Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko sprendimo
2011 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino 2011 m. sausio 21 d. priimtą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininko sprendimą negaliojančiu, nes šis sprendimas viršijo VTEK pirmininko kompetenciją. Todėl VTEK sprendimas nesukėlė jokių teisinių ar etinių baudžiamųjų pasekmių Valdemar’ui Tomaševski’ui.
Mes taip pat norėtume pažymėti, kad Valdemar’as Tomaševski’s nėra „lenkų tautinės mažumos Lietuvoje lyderis”, kaip buvo teigiama Jums adresuotame laiške, kurį pasirašė 27 Europos Parlamento nariai. V. Tomaševski’s yra politinės partijos „Lietuvos lenkų rinkimų akcija” lyderis, kurios gretose yra ne tik lenkų tautinės mažumos atstovų. Visa lenkų tautinė mažuma Lietuvoje negali būti laikoma šios partijos nare. Taip pat reikia pastebėti, kad „Lietuvos lenkų rinkimų akcija” šiuo metu turi savo atstovus Lietuvos Respublikos Seime ir priklauso Vilniaus miesto savivaldybės valdančiajai koalicijai.
Dėl rinkimų į pirmininko pavaduotojų postus Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete
Balsavimas dėl laisvų pirmininko pavaduotojų postų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete vyko Lietuvos Respublikos Seime 2008 m. lapkričio 25 ir 27 dienomis. Seimo narys Jaroslav’as Narkevič’ius nebuvo išrinktas į minėtą postą, nes neturėjo pakankamos politinės paramos. Galimybės būti išrinktam į komiteto pirmininko pavaduotojų postus priklauso nuo politinių partijų atstovų skaičiaus Seime, kuris, savo ruožtu, priklauso nuo Seimo rinkimų rezultatų. Diskusijų, vykusių prieš balsavimą, protokolai rodo, jog sprendimas buvo pagrįstas ne kandidatų tautybe, bet atsižvelgiant į profesinius pasiekimus, būtinus šiam postui užimti.
Dėl rasistinių, ksenofobinių ir antisemitinių pareiškimų
Lietuvos valdžia griežtai smerkia bet kokios formos rasistinį, ksenofobinį ir antisemitinį elgesį. Šūkių ir simbolių, susijusių su šiomis diskriminacijos formomis, naudojimas laikomas žeminančiu Lietuvos visuomenę ir valstybę. Bet koks tokio pobūdžio elgesys yra neteisėtas ir baudžiamas pagal Lietuvos įstatymus.
Gerbiami Pirmininkai, mes esame didžiai nusivylę, kad Europos lyderiai yra klaidinami, kad bandoma įžiebti neapykantą tarp žmonių, kurie dešimtmečius taikiai gyvena vieni šalia kitų, kad siekiama nubrėžti naujas skiriamąsias linijas tarp vietos bendruomenių ir kad žmonės savavališkai yra skirstomi, ar jie yra „autochtonai” ir kiek laiko jie gyvena tose teritorijose. Mes esame įsitikinę, kad ši klaidinanti kampanija, nors ir bandanti įtraukti Europos institucijas, visų pirma yra skirta vietinei ir nacionalinei auditorijai, ir yra susijusi su artėjančiais rinkimais tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje.
Mes norime Jus užtikrinti, kad Lietuva nepažeidžia jokių tarptautinių sutarčių, gerbia ir gerbs joje gyvenančių mažumų teises. Mes, Europos Parlamento nariai iš Lietuvos, atstovaujantys skirtingoms politinėms partijoms, esame vieningi ir pasiryžę stabdyti bet kokius bandymus kurti naujas įtampas tarp Europos tautų.
Pagarbiai,
Europos Parlamento nariai:
Vytautas Landsbergis EPN (EPP)
Zigmantas Balčytis EPN (S&D)
Laima Liucija Andrikienė EPN (EPP)
Vilija Blinkevičiūtė EPN (S&D)
Algirdas Saudargas EPN (EPP)
Juozas Imbrasas EPN (EFD)
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė EPN (EPP)
Rolandas Paksas EPN (EFD
Leonidas Donskis EPN (ALDE)
Justas Vincas Paleckis EPN (S&D)
