Gaminantiems vartotojams siūloma įvesti papildomą dedamąją arba nustatyti elektros supirkimo kainą

Nepriklausomi elektros tiekėjai pernai patyrė beveik 16 mln. eurų nuostolių aptarnaujant gaminančius vartotojus – daugiau, nei elektrą pasigaminantys asmenys sukūrė finansinės naudos, teigia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Reguliuotojas siūlo šiai vartotojų grupei įvesti papildomąją dedamąją arba numatyti, už kokią kainą tiekėjai iš gaminančių vartotojų elektrą supirktų.

„Mūsų preliminarus vertinimas rodo, kad gaminantys vartotojai sukuria daugiau kaštų nei sistemai sukuria naudų. (…) Ieškant balanso, tie gaminantys vartotojai turėtų už tai susimokėti“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

„Jei yra tokia situacija, sakome, kad ta dalis kaštų turi būti sumokėta, kad nebūtų iškreipta rinka“, – pridūrė jis.

VERT pirminiais duomenimis, sumažėjus didmeninei elektros kainai bei toliau augant gaminančių vartotojų skaičiui, jie 2024 metais elektros sistemai sugeneravo apie 11 mln. eurų naudų.

Tačiau dėl to, kad gaminančių vartotojų pagamintą elektrą superka jai esant pigiai, o grąžina vakarinėmis valandomis, kai ji yra brangi, nepriklausomi tiekėjai pernai patyrė 15,7 mln. eurų nuostolį, skaičiuoja reguliuotojas.

„Paprastai elektros kaina būna didesnė ryte ir vakare, kai gaminantis vartotojas negamina ir dažniausiai vartoja, bei žiemą, kai gamina minimaliai, bet vartojimas paprastai padidėja. Mažesnė kaina vasarą ir dienos laikotarpiu, kuomet generacija yra didžiausia“, – komisijos posėdyje sakė VERT Reguliavimo strategijos vystymo departamento patarėja Lina Sveklaitė.

„Likęs 5 mln. eurų skirtumas (…) kaip nuostolis gaminančių vartotojų sugeneruojamas“, – teigė R. Pocius.

Dėl to, anot VERT pirmininko, reguliuotojas siūlo šiai vartotojų grupei skaičiuoti papildomą dedamąją, kuri padėtų kompensuoti skirtumą tarp sukuriamos naudos ir tiekėjų kaštų, arba taikyti vadinamąjį „vokišką modelį“ – nustatyti gaminančių vartotojų pagamintos elektros supirkimo kainą.

Pasak R. Pociaus, pritaikius pirmąją alternatyvą, papildoma dedamoji būtų „nykstamai maža“ – apie 0,5 cento už kilovatvalandę (kWh), todėl nestabdytų gaminančių vartotojų plėtros, neiškraipytų rinkos.

Tuo metu pagal antrąjį variantą, tiekėjai elektrą supirktų nustatyta kaina, o ją atgaudami gaminantys vartotojai mokėtų arba biržos, arba sutartą fiksuotą kainą.

„Šis modelis skatina gaminančius vartotojus galvoti apie kaupimo įrengimus, galvoti, kaip dalyvauti lankstumo paslaugose“, – teigė R. Pocius.

Savo ruožtu nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ vadovas Valdemaras Fiodorovičius sakė, kad nuostoliai už gaminantiems vartotojams grąžinamą elektrą sudaro reikšmingą dalį visų kaštų.

„Šiemet nuostolis tik didėja, toliau dirbsime į nuostolį“, – komisijos posėdyje sakė V. Fiodorovičius.

Jo teigimu, nieko nedarant, o gaminančių vartotojų skaičiui plečiantis, nuostolis augtų.

„Elektrum Lietuvos“ atstovas Arnoldas Virbickas antrino, jog gaminančių vartotojų aptarnavimas tiekėjui yra nuostolingas.

„Ignitis“ Verslo klientų ir plėtros tarnybos vadovas Haroldas Nausėda teigė palaikantis VERT siūlymus, nes jie padėtų užtikrinti socialiai teisingą gaminančių vartotojų plėtrą.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila  tikino, jog ESO pernai dėl gaminančių vartotojų garantiniame tiekime patyrė apie 1,7 mln. eurų nuostolį, kuris, didėjant vartotojų skaičiui, augs.

Visiems gaminantiems vartotojams šiuo metu taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) modelis, kai į tinklą atiduota elektra apskaitoma kilovatvalandėmis. Tačiau nebuitiniams vartotojams nuo 2031 metų bus taikomas grynojo atsiskaitymo („net billing“) modelis – apskaita eurais.

Kaip anksčiau rašė BNS, kovą Energetikos ministerija per artimiausius metus teigė peržiūrėsianti gaminantiems vartotojams taikomą perteklinės elektros apskaitos modelį, tačiau tikino, kad galimi pokyčiai smarkiai nepablogintų nei šių vartotojų situacijos, nei jų plėtros.

ESO duomenimis, gegužę šalyje gaminančių vartotojų buvo 143,8 tūkst. 

Valstybė siekia, jog iki 2030-ųjų jų skaičius pasiektų 300 tūkst.