Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus, vienijančio šalies sostinėje bei įvairiose respublikos vietose gyvenančius ir dirbančius žurnalistus, nariai netradiciškai sumanė paminėti artėjančią savo profesinę šventę- Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šį šeštadienį, balandžio 24-ąją, daugiau kaip dvi dešimtys žurnalistų, atstovaujančių įvairioms žiniasklaidos priemonėms, gerai žinomų savo kūrybine veikla, o taip pat jau ir išėjusių į užtarnautą poilsį, bet neužsisklendžiančių „tarp keturių sienų” , atvyko pasižmonėti į Anykščių kraštą.
Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus, vienijančio šalies sostinėje bei įvairiose respublikos vietose gyvenančius ir dirbančius žurnalistus, nariai netradiciškai sumanė paminėti artėjančią savo profesinę šventę- Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šį šeštadienį, balandžio 24-ąją, daugiau kaip dvi dešimtys žurnalistų, atstovaujančių įvairioms žiniasklaidos priemonėms, gerai žinomų savo kūrybine veikla, o taip pat jau ir išėjusių į užtarnautą poilsį, bet neužsisklendžiančių „tarp keturių sienų” , atvyko pasižmonėti į Anykščių kraštą.
Pirmiausia gausiausio Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus, vienijančio arti pustrečio šimto žurnalistų, ekskursijos maršrutas nusidriekė į lietuvių literatūros klasiko, publicisto, vieno iš Žurnalistų sąjungos steigėjų ir pirmųjų vadovų kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtąjį Svėdasų kraštą. Svėdasuose garsaus rašytojo, laikraštininko ir visuomenės veikėjo atminimas pagerbtas prie jo paminklo, pasivaikščiota po miestelį, kur daug kas primena Vaižganto gyvenimą ir kūrybą. Tuomet susirinkta Kunigiškių kaime, kur dar carizmo laikais statytos buvusios pradžios mokyklos pastate dvidešimt trečius metus veikia Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus. Svečiai ir vietiniai gyventojai, atėję susitikti su žurnalistais, susėdo į senus mokyklinius suolus buvusioje klasėje, kur teko vaikystėje mokytis ir Vaižgantui, ir kur įrengta šiam žymiam kraštiečiui skirta gausi muziejinė ekspozicija. Po šio sodžiaus muziejaus steigėjo ir darbuotojo žurnalisto Vytauto Bagdono įžanginio žodžio bei pasakojimo apie Vaižganto atminimo saugojimą Svėdasų krašte, prabilo ir kiti vietiniai žmonės. Juos žurnalistai tiesiog „apibėrė” klausimais. Kūrybinės minties atstovus domino sodiečių gyvenimas, puoselėjamos tradicijos, žmonių bendruomeniškumas, kultūrinis laisvalaikis, ūkininkų reikalai ir visa eilė kitų klausimų. Žurnalistė Aldona Armalė vieną po kito kvietė vietinius gyventojus išeiti prieš auditoriją ir pasidalinti mintimis, atsakyti į gausius svečių klausimus. Mielai su žurnalistais bendravo, atsakinėjo į klausimus buvusi pedagogė Kunigiškių kaimo seniūnaitė Alma Kuolienė, kunigiškietis ūkininkas, ilgametis dramos ratelio artistas Bronius Kovas ir jo žmona buvusi mokytoja Genovaitė Kovienė, kunigiškietis „meistras auksarankis”, aktyvus visuomenininkas Jaroslavas Vetenkis, Vaitkūnų pašto laiškininkė Zita Berkevičienė.
Nuoširdžiai pabendravę su sodiečiais, prabilo ir kūrybinio „fronto” atstovai. Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkės Aurelijos Arlauskienės, jie į Kunigiškius atsivežė ir „savo vaikus”- savo knygas, kurias ketina padovanoti muziejui. Į Vilniaus skyrių susibūrę ne tiktai sostinėje, bet ir kitose Lietuvos vietovėse bei užsienio šalyse dirbantys lietuviai žurnalistai, atsiliepdami į Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus, asociacijos Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys” ir Lietuvos žurnalistų sąjungos akciją „Vaižganto 140-ojo gimtadienio proga- 140 knygų šio šviesuolio muziejui”, nusprendė Kunigiškių muziejų praturtinti savo knygomis su autografais. Pirmoji muziejui savo prisiminimų knygas „Rytoj to nebus” ir „Grįžtu į vakardieną” padovanojo šalies žurnalistikos patriarchė Goda Ferensienė. Likimas šiai žurnalistei lėmė sovietmečiu būti šalia valdžios elito, kartu su vyru žinomu to meto visuomenės veikėju, aukštas pareigas užimančiu Algirdu Ferensu gyventi garsiosiose Turniškėse, bendrauti su daugeliu partinių funkcionierių. Visiems buvo įdomu išgirsti kai kuriuos to meto gyvenimo epizodus, sužinoti vieną kitą jau istorija tapusį faktą. Žurnalistė Daiva Červokienė, palinkėjusi gyventi sveikai, gydytis vaistiniais augalais, tikėti gamtos galia, padovanojo muziejui savo knygą „XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: kaip įveikti ligas”. Žurnalistė Loreta Jastramskienė įteikė muziejui savo romaną „Vanduo nemoka kalbėti”. Lietuvos naujienų agentūros „ELTA” 85- mečiui skirtą gausiai iliustruotą albumą įteikė net trys žurnalistai, kurių gyvenimas buvo susijęs su šios agentūros veikla: Aldona Armalė, Angelė Adomaitienė ir Dainius Ručinskas. Pastarasis dar plačiau apie „ELTĄ” ir papasakojo, prisiminė kai kuriuos savo kūrybinės „virtuvės” epizodus. Žurnalistė Aurelija Arlauskienė padovanojo dvi solidžias savo knygas: „Asmens kodas: Lietuvos muitinė” ir „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj”. Beje, ant šios knygos puikuojasi ne tiktai autorės autografas, bet ir paties herojaus- muitinės darbuotojo, vienintelio išlikusio po žudynių muitinės poste prie Medininkų muitininko Tomo Šerno ranka darytas įrašas: „Skaitytojau, čia mažas istorijos gabalėlis, mano ir tavo istorijos, nes ta istorija Lietuvos”. Žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus vadovė A.Arlauskienė atvežė muziejui ir kitų autorių knygų. Žinomas fotografas, atvirukų, plakatų autorius Zinas Kazėnas praturtino muziejų savo leistais plakatais, skirtais Lietuvos Sąjūdžiui, Lietuvos Nepriklausomybei, Europos Sąjungai, dovanojo sodiečiams įvairių suvenyrų su ES simbolika, taip pat muziejui perdavė žymaus išeivijos fotomenininko ir knygų leidėjo Algimanto Kezio septynetą solidžių albumų apie dailę ir fotografiją. Susitikimo metu kalbėjęs Z.Kazėnas prisiminė savo pirmuosius išleistus atvirukus- jie buvo apie Anykščius. Ir tą kūrybinį darbą jis atliko, padedant tuometiniam rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojui Kazimierui Zulonui. Kunigiškiečiai ta pačia proga prisiminė, kad šviesios atminties K.Zulonui teko dirbti ir jų kolūkyje… Po šio susitikimo muziejuje Kunigiškiuose atsirado ir viena knyga rusų kalba. Apysakų ir apsakymų knygą „Taksi do Venecii” („Taksi iki Venecijos”) padovanojo autorius vilnietis žurnalistas Viktor Denisenko.
Dar šiek tiek pabendravę, padiskutavę prie kavos ar arbatos puodelio, pasivaišinę šeimininkų paruoštais sumuštiniais, pavaišinę kitus savo atsivežtais saldumynais, žurnalistai atsisveikino. Pakeliui į Anykščius, jie dar aplankė Vaižganto gimtuosius Malaišius. Tačiau ilgėliau pavaikštinėti etnografinio kaimo gatve, pasigrožėti senais pastatais, vaizdinga Malaišių apylinkių aplinka svečiams sutrukdė smarki šlapdriba, lydinti griaustinio.Tačiau tokia gamtos išdaiga nesugadino žurnalistų pakilios nuotaikos. O Malaišiuose būtinai apsilankyti jie pažadėjo dar šį rugsėjį, kuomet čia bus švenčiamos tradicinės „Vaižgantinės”…
Anykščiuose daugiau kaip dvi dešimtys Vilniaus skyriaus žurnalistų aplankė kai kurias žymesnes vietas, o paskui pasuko link Traupio. Garsiajame botanikos sode jiems įspūdingą ekskursiją surengė patsai šio unikalaus sodo įkūrėjas ir puoselėtojas Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.
– Traupyje planavome pabūti tik kokią valandą, bet nepastebimai šiame nuostabiame gamtos kampelyje, šioje puikioje augalų karalystėje prabėgo net dvi valandos. Mus tiesiog pakerėjo ir įstabus botanikos sodas, ir labai įsimintinas žymaus gamtininko mero Sigučio Obelevičiaus pasakojimas, ir politiko nuoširdumas,- po apsilankymo Traupyje šeštadienio vakare telefonu šių eilučių autoriui dalijosi įspūdžiais viena iš žurnalistų išvykos organizatorė Aldona Armalė. Ji perdavė nuoširdžius padėkos žodžius visiems Anykščių krašto žmonėms, kurie Vilniaus skyriaus žurnalistų viešnagę pavertė gražia ir prasminga švente…
