Gegužės 25-ąją, šeštadienį, 16 val. pačiame Ramuldavos girios viduryje, ties Knebių viensėdžiu, vyks istorijos popietė, skirta 1863 metų sukilimo 150-mečiui atminti. Kaip Teresboras nuo tų laikų žinoma Anykščių krašto vietovė yra didžiausios Lietuvoje sukilėlių stovyklavietės vieta.
Gegužės 25-ąją, šeštadienį, 16 val. pačiame Ramuldavos girios viduryje, ties Knebių viensėdžiu, vyks istorijos popietė, skirta 1863 metų sukilimo 150-mečiui atminti. Kaip Teresboras nuo tų laikų žinoma Anykščių krašto vietovė yra didžiausios Lietuvoje sukilėlių stovyklavietės vieta.
Popietę rengia viešoji įstaiga Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, pirmą kartą iš Panevėžio organizuojantis dviejų dienų, su nakvyne Inkūnuose, žygį siauruku ir dviračiais per Anykščių kraštą, ir A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, buriantis anykštėnus audringo 1863-ųjų pavasario įvykius pagerbti.
Anuomet Teresbore susibūrė įspūdingos sukilėlių pajėgos – įvairiais duomenimis, čia apie dvi savaites balandžio pabaigoje galėjo stovyklauti nuo 1,5 iki 2,5 tūkst. vyrų. Sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas būtent Teresbore pavienius sukilėlių būrius iš įvairių Lietuvos vietų pertvarkė reguliarios kariuomenės pavyzdžiu: suformavo 9 tolygiai ginkluotus batalionus, paskyrė jų vadus.
Laikas, praleistas bendroje stovyklavietėje, buvo skirtas ne poilsiui, o kariniam apmokymui, apsirūpinimui karo reikmenimis bei sukilimo propagandai.
Antai kunigą Antaną Mackevičių su savo būriu, 200 vyrų, Z. Sierakauskas pasiuntė iš Teresboro į Anykščius, kad šie agituotų anykštėnus prisijungti prie sukilėlių. Atėję į Anykščių bažnyčią, čia sukilėliai perskaitė manifestą, paskui užpuolė visuomeninį magaziną, o nuovados kanceliarijoje sunaikino Rusijos herbą.
Žinia apie susitelkusius sukilėlius sklido ne tik tarp vietinių gyventojų, bet ir į carinės Rusijos administracijos pareigūnų ausis. Todėl iš Kauno pro Ukmergę Anykščių link pajudėjo didelis kariuomenės dalinys, pasirengęs susidoroti su maištininkais. Tačiau baudėjai pavėlavo – stovyklautojai diena anksčiau spėjo palikti Teresborą ir trim skirtingais keliais patraukė į Šiaurės Lietuvą, kur laukė lemtingieji mūšiai, lėmę ir viso sukilimo baigtį.
Minint sukilimo 120-ąsias metines, dar 1983 m. pavasarį Teresboro stovyklavietė buvo paženklinta įspūdingu skulptūriniu paminklu. Šįkart į popietę Teresbore, skirtą sukilimo sukakčiai, atvyks Lietuvos mokslų akademijos folkloro ansamblis „Dijūta” (vadovė Rūta Žarskienė), XIX a. įvykius menančiose vietose rengiamos istorinės improvizacijos.
Istoriniame renginyje norinčių dalyvauti anykštėnų 15 val. lauks autobusas A. Baranausko aikštėje, jis nuveš iki Teresboro ir po renginio parveš atgal į miestą. Muziejininkai prašo šiai kelionei registruotis iš anksto tel. 58015 arba 8 612 81067.
