Niekaip neišsikapstanti iš krizės, tačiau sėkmingai vykdanti savo įsipareigojimus kreditoriams, recesijos nualinta Graikija nežino, kokio dydžio naujos parmos jai prireiktų, ir baiminasi naujų taupymo priemonių, praneša „EUbusiness”.
Niekaip neišsikapstanti iš krizės, tačiau sėkmingai vykdanti savo įsipareigojimus kreditoriams, recesijos nualinta Graikija nežino, kokio dydžio naujos parmos jai prireiktų, ir baiminasi naujų taupymo priemonių, praneša „EUbusiness”.
Graikija iš tarptautinių kreditorių – Europos Komisijos (EK), Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – jau gavo du finansinės paramos paketus už bendrą 240 mlrd. eurų sumą, kuri leido įsiskolinusiai šaliai išlikti euro zonoje.
Šalies finansų ministras Janis Sturnaras (Yannis Stournaras) jau pareiškė, kad Atėnams gali prireikti 10 mlrd. eurų papildomos paramos. Kreditorių trejeto atstovai taip pat mano, kad Graikijai prireiks 10-11 mlrd. eurų. TVF prognozėmis, 2014 metais Graikijai prireiks 4,4 mlrd. eurų, 2015 metais – dar 6,5 mlrd. eurų.
Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) taip pat mano, kad Graikija greičiausiai neišsivers be dar vieno paramos paketo.
„Greičiausiai nepavyks išvengti trečios paramos Graikijai programos”, – sakė jis praėjusią savaitę per rinkimų kampaniją Šiaurės Vokietijos Arensburgo mieste, tačiau pridūrė, kad „trečiasis paramos paketas bus daug mažesnis nei anksčiau”.
Tolesnės paramos su tam tikromis sąlygomis perspektyva įsiutino Graikijos opoziciją, ypač radikalių kairiųjų partiją „Syriza”, kuri pirmadienį apkaltino vyriausybę, siekiant pasirašyti „naują taupymo priemonių programą”.
„Syriza” perspėja, kad valstybės skola 2013 metais viršys 180 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), nors iš pradžių buvo prognozuotas 176 proc. rodiklis.
Pasak finansų ministro, valstybės skolą padidino sumos, kurias teko mokėti Graikijos bankams rekapitalizuoti.
Pirmadienį per interviu Vokietijos laikraščiui „Handelsblatt” šalies finansų ministras pareiškė, kad esama alternatyvų finansinei paramai. Jis paminėjo galimybę mažinti dabartinės skolos palūkanas, pratęsti skolos grąžinimo terminą ar netgi rekapitalizuoti Graikijos bankus lėšomis iš Europos paramos fondo. Jei būtų pasirinktas pastarasis variantas, tai reikštų, kad ES šalys turėtų perimti dalį Graikijos skolos, o tokia galimybė kelia daug ginčų net tarp pačių kreditorių.
„Nauja parama būtina norint užkaišioti 10 mlrd. eurų skylę, tačiau ji dar labiau padidins skolą, jeigu nebus imtasi priemonių palūkanoms sumažinti”, – perspėja ekonomikos profesorius Kostas Melas (Kostas Melas).
Pasak jo, „pirminį perteklių reiktų panaudoti realiojoje ekonomikoje, o ne skoloms grąžinti”, – sakė K. Melas AFP agentūrai, pabrėždamas, kad „bet kokios naujos taupymo priemonės būtų katastrofiškos šaliai”.
Sprendimas dėl naujų griežtų taupymo priemonių keltų ir politinių rizikų jau ir taip trapiai „Naujosios demokratijos” ir jos partnerės „Pasok” koalicijai.
