Kaip informavo Elvyra Sabalytė, Utenos visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), pavasaris yra pats tinkamiausias metas ištirti šachtinių šulinių vandens kokybę laboratorijoje. Geriamąjį vandenį vartoti maistui galima tik patikrinus, ar jame esančių komponentų, darančių poveikį žmonių sveikatai, kiekis neviršija leistinos normos. Pačiam žmogui suprasti, kad geriamasis vanduo yra užterštas neįmanoma, nes užterštas vanduo neturi nei specifinio skonio, nei spalvos, nei kvapo. Nitritų ar nitratų neįmanoma pašalinti nei jį virinant, nei buitiniais vandens filtrais.
Kaip informavo Elvyra Sabalytė, Utenos visuomenės sveikatos centro
vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), pavasaris yra pats
tinkamiausias metas ištirti šachtinių šulinių vandens kokybę laboratorijoje.
Geriamąjį vandenį vartoti maistui galima
tik patikrinus, ar jame esančių komponentų, darančių poveikį žmonių sveikatai,
kiekis neviršija leistinos normos.
Pačiam žmogui suprasti, kad geriamasis vanduo yra užterštas neįmanoma,
nes užterštas vanduo neturi nei
specifinio skonio, nei spalvos, nei kvapo. Nitritų ar nitratų neįmanoma
pašalinti nei jį virinant, nei buitiniais vandens filtrais. Nitratais užterštas
vanduo ypač pavojingas nėščiosioms bei kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. Mamos,
gaminančios kūdikiams maistą iš sausų mišinių, turi būti įsitikinusios, ar
vartoja saugų vandenį.
Utenos apskrityje pernai buvo ištirti 167 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį
vartojo nėščiosios bei kūdikiai iki šešių mėnesių. Nustatyta, kad beveik pusės tikrintų šulinių vanduo netiko
maistui, nes buvo viršyta leistina užterštumo norma nitratais ir nitritais arba
vanduo buvo užterštas bakterijomis. Net 47,9 proc. tyrimų metu nustatyta
mikrobiologinė geriamojo vandens tarša, todėl minėtus šulinius jų savininkams
rekomenduota išvalyti. 36,5 proc. tyrimų metu vandenyje rastas didesnis nei
leistina nitratų kiekis.
Per pirmuosius du šių metų mėnesius visuomenės sveikatos
specialistai nustatė, kad iš apskrityje ištirtų 8 šachtinių šulinių, kurių
vandenį vartoja besilaukiančios moterys ir kūdikiai iki 6 mėnesių, net šešių
vanduo netiko maistui. Besilaukiančioms
ar kūdikius auginančioms moterims vartoti neištirtą vandenį pavojinga ne tik jų
sveikatai, bet ir gyvybei. Šalyje kasmet
po keletą kūdikių apsinuodija geriamuoju vandeniu, yra pasitaikę ir mirtinų atvejų. Vartojant
nitritais ar nitratais užterštą vandenį kraujyje susidaro methemoglobinas,
pernešimas su krauju iš plaučių į audinius.
oda ir gleivinės, sunkiais atvejais atsiranda traukuliai.
Sveikatos apsaugos ministro 2002 metų gegužės 30 d. įsakymas „Dėl
apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos‘“ įpareigoja
asmens sveikatos priežiūros įstaigas rinkti ir teikti visuomenės sveikatos
centrams apskrityse informaciją apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėnesių
amžiaus, kurie maistui vartoja šachtinių
šulinių vandenį. Šulinio
geriamojo vandens tyrimai minėtai gyventojų kategorijai atliekami nemokamai.
Geriamojo vandens kokybė daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. Utenos
visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus
vyresnioji specialistė J.Gruzdienė ragina
savo sveikata besirūpinančius žmones šachtinio šulinio vandenį išsitirti
kiekvienais metais. Daugelį metų netirtą vandenį geriantys žmonės smarkiai
rizikuoja savo sveikata. „Nitratų toksiniam poveikiui labai jautrūs ir
infekcinėmis ligomis sergantys vaikai bei senyvo amžiaus žmonės, ligoniai,
sergantys infekcinėmis, širdies
ir kraujagyslių, kvėpavimo ligomis, −
vardija J. Gruzdienė. − Dėl nitratų pertekliaus organizme susidariusios
kancerogeninės medžiagos gali sukelti vėžio ligas. Nitratai ir nitritai yra
pragaištingi ir išsekusiems, alkoholinius gėrimus nesaikingai vartojantiems
žmonėms“.
Lietuvoje net 25 proc. gyventojų nėra prisijungę prie centralizuoto
vandentiekio. Pagal šį rodiklį
esame viena labiausiai atsiliekančių
šalių Europos Sąjungoje. Manoma, kad geriančiųjų nesaugų vandenį yra gerokai
daugiau, nes dalis gyventojų, turinčių centralizuotą vandentiekį, taupumo
sumetimais vartoja šachtinių šulinių vandenį. Dažniausiai būna užteršti
gyvenviečių ar priemiesčių šuliniai. Šulinio vandens kokybė priklauso ne tik
nuo šulinio vietos parinkimo, bet ir nuo jo įrengimo bei priežiūros. Įvairūs teršalai į šulinio vandenį patenka
dėl žmonių aplaidumo. Šulinio vanduo bus
blogas, jei netoli jo stovės tvartas, lauko tualetas, bus paplavų duobė ar įvairiomis
trąšomis tręšiamas daržas, ypač jei
šulinys bus žemiau taršos šaltinių.
721065 795518Dead written articles , appreciate it for entropy. 568899