Vidaus reiklų ministerija, rengdamasi naujo Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimo 2007-2009 m. priemonių plano rengimui, atliko sociologinį tyrimą „Viešojo saugumo įstaigų ir saugumo jausmo vertinimas“.
Tyrimo metu buvo apklausti 2003 Lietuvos gyventojai ir 1040 policijos pareigūnų.
Vidaus reiklų ministerija, rengdamasi naujo Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimo 2007-2009 m. priemonių plano rengimui, atliko sociologinį tyrimą „Viešojo saugumo įstaigų ir saugumo jausmo vertinimas“.
Tyrimo tikslas – įvertinti vykdytos nusikaltimų prevencijos programos veiklą ir sužinoti gyventojų ir policijos pareigūnų nuomonę apie visuomenės saugumo situaciją bei priemonių jai užtikrinti veiksmingumą.
„Šalies gyventojai yra tie, kurių saugumui kuriamas planas, o policijos pareigūnai – tie, kuriems teks jį įgyvendinti. Niekas geriau už šiuos žmones nežino, ko reikia, kad ir didmiesčio, ir atokiausios sodybos gyventojas jaustųsi saugus. Todėl būtent jų nuomone bus grįstas 2007-2009 metų nusikaltimų prevencijos priemonių planas“, – sakė ministras Raimondas Šukys.
Pasak tyrimo vykdytojos dr. Eglės Vileikienės, lyginant 1997 m. ir 2006 m. tyrimų rezultatus, per dešimt metų beveik tris kartus (nuo 64 iki 28 proc.) sumažėjo gyventojų, manančių, kad per paskutinius metus padidėjo nusikaltimų skaičius jų gyvenamojoje vietovėje. Pagal 2006 m. tyrimą beveik 60 proc. gyventojų jaučiasi saugūs savo gatvėje ar kieme, daugiau nei pusė (54 proc.) – savo mieste ar kaime. Dauguma (78 proc.) gyventojų jaučiasi visiškai saugūs dienos metu.
Tyrimo rezultatai parodė, kad, lyginant su 2005 metais, gyventojų pasitikėjimas padidėjo beveik visomis tarnybomis. Ypač teigiamai vertinamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (75 proc. respondentų), taip pat Vadovybės apsaugos departamento (VAD) (48 proc.), ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT ) (48 proc.) darbas.
Nors dauguma (88 proc.) gyventojų vis dar mano, kad policija atsakinga už gyventojų saugumą, net 63 proc. gyventojų mano, kad jie patys turi pasirūpinti savo saugumu. Dauguma policijos pareigūnų (73 proc.) mano, kad visų pirma patys gyventojai turėtų pasirūpinti savo saugumu, 62 proc. pareigūnų mano, jog gyventojų saugumą pirmiausia turi užtikrinti policija. Ypač įdomu, kad trečioje vietoje atsakingais pareigūnai įvardina Seimą (50 proc.).
Pasak dr. E. Vileikienės, džiugina, kad gyventojai, lyginant su 1997 m. tyrimu, labiau rūpinasi savo turto ar šeimos saugumu. Net 63 proc. gyventojų ėmėsi ar ketina imtis priemonių (šarvuotos durys (46 proc.), automobilio apsaugos sistema (43 proc.), draudimas (20 proc.)) savo turto ir šeimos saugumui užtikrinti.
Svarbiausiomis viešojo saugumo problemomis ir gyventojai, ir policijos pareigūnai nurodė nepilnamečių nusikaltimus, turtinius nusikaltimus ir eismo saugumą. Tiesa, gyventojai mano, kad policija daugiau dėmesio turėtų skirti skubiam reagavimui į gyventojų skambučius (47 proc.) ir sunkių nusikaltimų tyrimui (46 proc.). Policininkai akcentuoja nusikaltimų prevenciją (62 proc.) ir darbą su nepilnamečiais teisės pažeidėjais (59 proc.). Abi pusės sutaria, kad labai svarbus yra patruliavimas viešose vietose (po 39 proc.).
Vertindami priemones, kuriomis būtų galima sumažinti nusikaltimų skaičių Lietuvoje, gyventojai pirmenybę teikia teisėsaugos institucijų darbo tobulinimui, tėvų ir mokyklos kontrolės išplėtimui, bausmių griežtinimui. Policijos pareigūnai labiau tikėjo pačių gyventojų taikomoms apsaugos priemonėmis.
Policijos pareigūnai nurodo, kad jų darbo efektyvumas pagerėtų užtikrinus geresnį materialinį aprūpinimą ir didesnius atlyginimus, tačiau dauguma gyventojų, kaip efektyviausias priemones viešojo saugumo įstaigų darbo kokybei gerinti, nurodė griežtesnę darbuotojų atranką, geresnį pareigūnų profesinį mokymą, didesnį dėmesį žmogui.
