Į medikus jau kreipiasi pirmieji gyvačių sugelti pacientai

Medikai jau sulaukia pirmųjų vienintelės Lietuvos nuodingos gyvatės – angies sugeltų pacientų. Sezonas atsidarė, šypteli ūmių apsinuodijimų specialistai.
Kaip Eltai sakė Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Ramunė Rutkauskaitė, po žiemos gyvatės pabunda balandžio pradžioje, o kartais net ir anksčiau, jei pavasaris būna ankstyvas.

Medikai jau sulaukia pirmųjų vienintelės Lietuvos nuodingos gyvatės – angies sugeltų pacientų. Sezonas atsidarė, šypteli ūmių apsinuodijimų specialistai.
Kaip Eltai sakė Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Ramunė Rutkauskaitė, po žiemos gyvatės pabunda balandžio pradžioje, o kartais net ir anksčiau, jei pavasaris būna ankstyvas.
"Šiemet jos vėlyvesnės. Nei kovą, nei pirmąją balandžio pusę neturėjome pacientų, dabar jau jų yra. Tiesa, šiek tiek mažiau nei įprastai. Galbūt dėl to, kad pavasaris ilgai gerais orais nedžiugino, ir mūsų tautiečiai būriais į natūralią gamtą nekeliavo, jų ramybės netrukdė", – teigė R. Rutkauskaitė.
Tiek pacientų, tiek gyvačių elgesį ekspertė apibūdino kaip tradicinį. "Dalis nukentėjusiųjų nori turėti liaudies medicinos preparatų ir gaudo tam, kad užsipiltų alkoholiu ir po to naudotų trynimams, kiti iš nepastebėjimo ant uodegos galo užlipa. O ir gyvatės nėra piktesnės, nelaimingesnės ar smalsesnės nei kuriais kitais metais. Tikrai nėra taip, kad jos būtų pasiutusios ir pultų vos įvažiavus į mišką", – nuotaikingai aiškino R. Rutkauskaitė.
Daugeliui žinomos tiesos, kad gyvatė pirma be priežasties nekanda arba kad gyvatė niekada nekanda du kartus. Ekspertė patvirtino, išties dažniausiai taip ir yra, bet pernai būta išimčių.
"Pernai turėjome pacientą, kuriam gyvatė įkirto dukart, bet žmogus pats ją išprovokavo taip elgtis. Angis įkirto vyrui bandant ją pagauti, po to šis bandė gaudyti kita ranka, ir į ją įkando. Taip pat ir su stereotipu, kad nekąs pirma. Jei žmogus stovi kaip kelmas, žiūri į ją ir neleidžia prašliaužti, angis gali ir įkąsti", – aiškino R. Rutkauskaitė.
Specialistė atsiminė dar vieną kuriozinį atvejį, kuomet pacientas į ligoninę atsivežė ir "skriaudėją". "Va šita man įkando", – aiškino vyriškis. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja patikino, kad taip daryti negalima. "Turėjome daugybę rūpesčių. Sukūrėme gelbėjimo brigadą ir išgabenome į natūralią aplinką. Gražus gyvūnas", – kalbėjo R. Rutkauskaitė.
Jei jau įkando angis, pasak medikės, pirmiausia reikia žinoti, ko nedaryti. Tokiu atveju nereikia bandyti iščiulpti nuodų, ant įkastos vietos pilti alkoholio, šlapimo, benzino ar kokių nors kitokių skysčių, veržti, viršijant greitį ir panikuojant lėkti į ligoninę.
"Vienintelė mūsų krašto nuodinga gyvatė, palyginti su savo gentainėmis iš Rytų, yra beveik nepavojinga. Įkastą vietą reikėtų pridengti švaria nosinaite ar skudurėliu ir, jei yra galimybė, pašaldyti. Po to ramiai važiuoti į ligoninę", – aiškino R. Rutkauskaitė.
Pasak medikės, ligoninėje neskubama žmogui leisti priešnuodžių, jie naudojami komplikuotiems atvejams, kai gyvatė įkanda vaikui arba garbaus amžiaus žmogui. Arba jei angis įkerta po žiemos, kuomet nuodų koncentracija būna didžiausia.
"Tuo tarpu daugeliui užtenka gydyti simptomus. Pirmiausia yra nuskausminama, duodama krešumą reguliuojančių vaistų, kartais šiek tiek raminančiųjų. Natūralu, kad žmogus nerimauja", – sakė R. Rutkauskaitė.
Biuro vedėjos teigimu, pernai į medikus kreipėsi 42 angių sugelti pacientai. Šiemet apibendrintos statistikos dar nėra.