
Gegužės 4-ąją, šeštadienį, 11 val. 30 min. Anykščių kultūros centro folkloro ansamblio „Valaukis“ dainos ir giesmės siaurojo geležinkelio stotyje palydės į kelionę arklio kinkinį. Į kelionę Vainuto link išriedės ekipažas, pasirengęs pakartoti prieš 160 metų, 1853-ųjų pavasarį, vykusią būsimojo poeto ir vyskupo Antano Baranausko (1835–1902) kelionę iš namų į pirmąją darbovietę.
Gegužės 4-ąją, šeštadienį, 11 val. 30 min. Anykščių kultūros centro folkloro ansamblio „Valaukis” dainos ir giesmės siaurojo geležinkelio stotyje palydės į kelionę arklio kinkinį. Į kelionę Vainuto link išriedės ekipažas, pasirengęs pakartoti prieš 160 metų, 1853-ųjų pavasarį, vykusią būsimojo poeto ir vyskupo Antano Baranausko (1835-1902) kelionę iš namų į pirmąją darbovietę.
Tokiai sukakčiai ir skirtas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus bei jo skyriaus Arklio muziejaus istorinis žygis arklio traukiamu vežimu „Antano Baranausko keliu pas žemaičius” iš Anykščių į Vainutą. Savaitę Lietuvos keliais riedėsiančiame vežime, kuriame nuolat važiuos patyręs kiekvieno šalies rajono vadeliotojas ir vienas iš muziejininkų, gulės ir pakeliui vis bus paskaitoma A. Baranausko dienoraščio, anuomet rašyto lenkiškai, kopija bei jos vertimas.
Tuo metu, vos sulaukęs 18-os ir baigdamas Rumšiškių raštininkų mokyklą, jis ėmė rašyti dienoraštį, tad ir savo įspūdžius, patirtus pakeliui į Vainutą, ten irgi aprašė, paminėdamas vietoves ir labiausiai įsiminusius faktus. Šis jaunuolio dienoraščio fragmentas, pasakojantis apie kelionę bei pirmuosius įspūdžius tarnyboje, tiesiog persmelktas liūdna gaida, liudijančia, kad raštininko karjera kitame Lietuvos pakraštyje A. Baranauskui nebuvo svajonių idealas…
Lakoniškomis užuominomis, tarsi taupydamas rašalą, jaunuolis keliuose dienoraščio puslapiuose tomis kovo pabaigos dienomis nupiešė XIX a. vidurio Lietuvos panoramą:
„…privažiuoju Ukmergę. Smarkiai pila lietus. Už 6 auksinus ir 10 grašių perkuosi lietsargį. Temstant pasiekiu Milašiūnus. Ponas Gosienskis vaišina arbata ir vakariene. Nakvoju…”
„…privažiuoju Gaižiūnus, keičiu arklius – tiktai pora, ir tie netikę. Kelias labai bjaurus. Arkliai klimpsta purve iki kelių. Pravažiuoju Šėtą neišbrendamu keliu…”
„…Giedra diena, grynas dangus. Kalasi iš žemės žolė. Važiuojant akys džiaugiasi plačiu Kėdainių apylinkių horizontu, mintis atsigauna kur kas gražesnių reginių plotuose. Kėdainiuose išsiliejęs Nevėžis. Daržais ir kalnais pasiekę miestą, pervažiuojame tiltą…”
„…Imu trejetą arklių, išvažiuojam. Persikeliu per Dubysą luotu. Po pietų 4-ą valandą, visai išvargęs, sustoju Raseiniuose. Nėra arklių. Nakvoju”.
„…Vykstu su pora arklių plentu į Tauragę. Beigeriškiuose mainau juos – imu trejetą. Sartininkų kaime, Vainuto seniūnijoje, pakeičiu juos ir temstant išvažiuoju. Iš čia purvynu, klanais, pamiškėmis tiktai 12 val. nakties pasiekiu Vainutą, tolesnio gyvenimo vietą”.
A. Baranausko dienoraščio ir kito rankraštinio palikimo tyrinėtoja Regina Mikšytė apibūdino 1853-1856 m. rašytą dienoraštį kaip unikalų epochos dokumentą. Rumšiškėse, Kaune, Vainute ir Raseiniuose uoliai ir pedantiškai kalendoriniu principu fiksuoti įspūdžiai iki šiol liudija to meto aplinką, tvarką, buitį ir įpročius. Jame ne kartą pasakota apie keliones iš darbo vietos į Anykščius, apie susitikimus su artimaisiais, – dienas, praskaidrinusias niūroką raštininko kasdienybę. Pusantro šimtmečio išlikę šie A. Baranausko rankraščiai dabar saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto fonde.
Šio senojo dienoraščio į kelionę pašaukti Anykščių muziejininkai po pusantro šimtmečio vėl pažvelgs į Lietuvą iš arklio traukiamo vežimo, pasisems naujų įspūdžių, ieškodami A. Baranausko kelionės pėdsakų vietovardžiuose ir vietinių žmonių pavardėse, peizažuose ir pakeliui sutiktųjų kasdienybėje.
Šeštadienį 14 val. 30 min. kinkinys su keliautojais stabtels Kavarske prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio vandens kelionei pasisemti, o vakarop, apie 19 val., jau riedės pro Ukmergę.
Kelionės metu kasdien bus rengiami susitikimai su pakelės miestų ir miestelių bendruomenėmis, mokiniais ir muziejininkais: Ukmergėje, Bukonyse, Šėtoje, Kėdainiuose, Josvainiuose, Raseiniuose, Viduklėje, Nemakščiuose, Batakiuose… O Vainute gegužės 10-osios popietę žygio dalyvių lauks iškilmingas sutikimas su Šv. Mišiomis už A. Baranauską, su parodomis ir Šilutės krašto meno kolektyvų koncertais.