Mokslininkas istorikas, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas prof. habil. dr. Antanas Tyla išleido monografiją „Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802–1918 metais“.
Mokslininkas istorikas, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas prof. habil. dr. Antanas Tyla išleido monografiją „Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802–1918 metais“.
Tai – pusės šio mokslininko gyvenimo darbas. Tyrimas buvo pradėtas dar tuomet, kai istorikas A. Tyla buvo 40-metis, ir baigtas tik dabar, jam jau įkopus į devintąją dešimtį. Knyga, kuri padeda suprasti, kaip augo karta, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje savo širdyse ir darbuose branginusi Lietuvos kaip išsilavinusios valstybės idėją.
Kaip naujosios monografijos pratarmėje apibūdina pats jos autorius, „Lietuvos inteligentijos formavimasis XIX amžiuje – XX a. pradžioje yra reikšmingas ir sudėtingas Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos reiškinys, davęs pagrindą ilgalaikiam Rytų ir Vidurio Europos mentalitetui“. Tačiau inteligentijos formavimosi istorija, tam buvusios sąlygos ir galimybės iki šiol nėra išsamiai išanalizuotos ir įvertintos.
Šios misijos prieš kelis dešimtmečius ėmėsi, bet jos iki šiol dar nebaigia ir Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas A. Tyla. Iš pradžių, turėdamas ketinimų ją išsamiai atlikti, jis pasiryžo ištirti, kaip Rusijos imperijos universitetuose buvo ruošiami lietuviai studentai, vėliau tapę nacionalinės inteligentijos žiedu. Tyrimas turėjo aprėpti Tartu, Sankt Peterburgo ir Maskvos universitetus, kuriuose XIX a. viduryje ir antrojoje pusėje studijavo jaunuoliai iš Lietuvos, ypač tuomet, kai po 1842 m. čia neliko nė vienos veikiančios aukštosios mokyklos.
Aiškindamas, kodėl šie jo sumanymai iki šiol liko nerealizuoti, A. Tyla prisimena trukdymus, kurių atsirado, jam pradėjus domėtis lietuvių studijomis Rusijos universitetuose. Nacionalinio charakterio tyrimų ėmęsis mokslininkas imtas stebėti, kol 1970 m. Lietuvos istorijos instituto vadovybė apskritai jam uždraudė tęsti inteligentijos temos tyrimus.
Vis dėlto Tartu universiteto istorines žinias mokslininkui pavyko surinkti ir susisteminti. Šioje monografijoje A. Tyla ne tik pateikia istorinį kontekstą ir lietuvių, įgijusių išsilavinimą Tartu universitete, nuveiktų darbų apžvalgą, bet ir skelbia pirmąkart sudarytą šio universiteto studentų, kilusių iš Lietuvos, sąrašą.
Tarp šio universiteto diplomantų buvo ir anykštėnų, kurie paskui paliko ryškių pėdsakų krašto kultūros istorijoje. Bene žymiausias iš jų – gydytojas Adomas Laskauskas, į Tartu universitetą įstojęs 1908 metais, studijavęs su pertrauka ir gydytojo diplomą gavęs 1917-aisiais, paskui iki Antrojo pasaulinio karo buvęs garsus Anykščių gydytojas ir visuomenininkas.
Tartu universitete XIX a. viduryje ekonomiką studijavo Kurklių dvarininkų Siesickių atžala Mečislovas Siesickis, gydytojo kelią ten pradėjo svėdasiškis Kazys Rimša, irgi medicininio išsilavinimo vienerius metus Tartu universitete siekė ir rašytojas Jonas Biliūnas.
Ilgametį darbą baigęs A. Tyla šią savo knygą skiria žmonos Romualdos atminimui, taip pat dukrai Audronei, žentui Rimvydui, sūnui Gediminui su Vilma.
