Rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauja Karo prievolės įstatymo redakcija, kuri numato tris privalomosios karinės tarnybos atlikimo būdus – trijų mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus, devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.
Rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauja Karo prievolės įstatymo redakcija, kuri numato tris privalomosios karinės tarnybos atlikimo būdus – trijų mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus, devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.
Į bazinius karinius mokymus ir nuolatinę privalomąją karo tarnybą bus šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų ir savanoriai nuo 18 iki 38 metų. Į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus bus šaukiami norą raštu pareiškę 18-32 m. amžiaus karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose mokyklose arba jas baigę.
Į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai visų pirma bus kviečiami savanoriškumo pagrindais. Noro nepareiškę prievolininkai bus šaukiami atsitiktine tvarka tik pritrūkus norinčiųjų į privalomąją pradinę karo tarnybą eiti savanoriškai.
Atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą naujoje įstatymo redakcijoje numatytos įvairios skatinamosios priemonės, tokios kaip dalies sumokėtos studijų kainos kompensavimas, pirmenybė darbinantis į valstybės tarnybą, pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas, darbo ir įdarbinimo subsidijavimas.
Naujasis įstatymas numato privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo atidėjimą aukštųjų mokyklų studentams, tačiau studijavusiems aukštosiose mokyklose šaukimas bus pratęsiamas iki 38 metų amžiaus. Tarnyba taip pat gali būti atidėta ir kai kuriais kitais pagrindais – jei karo prievolininkas vienas augina nepilnametį vaiką, yra paskirtas neįgalaus asmens globėju, yra įtariamasis baudžiamajame procese arba atlieka bausmę ir kt.
