Kompozitorių namuose įvyko geriausių praėjusių metų muzikologijos darbų autorių apdovanojimo iškilmės – įteiktos Onos Narbutienės, Vytauto Landsbergio ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos.
Pasak praėjusių metų muzikologų darbus vertinusios komisijos pirmininkės muzikologės Beatos Baublinskienės, taip susiklostė, kad 2017 metų Lietuvos muzikologų darbų visuma leido atkreipti dėmesį į sritis, kurios peržengia akademinės muzikologijos lauką – vertintos ne tik knygos (rašytinė muzikologija), bet ir radijo laidos, o vertinamų darbų temos – nuo kino muzikos iki populiariosios kultūros ir muzikos pedagogikos.
Onos Narbutienės premija šiemet apdovanotas etnomuzikologas Eirimas Velička už inovatyvią ir atvirą pedagogiką bei autentiškumo ir metodikos dermę monografijoje „Lietuvių etninė muzika pradinio muzikinio ugdymo sistemoje“ (išleido Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Premiją E. Veličkai teikęs kompozitorius Šarūnas Nakas akcentavo nūdienos pedagogikos inertiškumą: „Šiuolaikinė mokykla yra tarsi skaistykla, ir niekad neaišku, ar po jos bus einama į pragarą, ar į dangų. Baugštesnieji nė nesusimąstę renkasi seniai išbandytus dalykus, neatsižvelgdami, kaip stipriai ir nepataisomai visa tai yra išsivadėję, drąsesnieji šauna nelyg siurrealistai, išėję gatvėn užrištomis akimis ir pyškinantys kur papuola. Abiem atvejais, ant jauno keliautojo pečių užverčiamas siaubingo sunkumo žinių maišas, nuo kurio kone visada norisi kuo toliau sprukti“.
Vytauto Landsbergio premija įteikta muzikologei Ievai Buinevičiūtei už reikšmingas kultūrines atodangas radijo laidų cikle „Muzika iš kino juostų“. Pasak muzikologės, radijo laidų vedėjos Jūratės Katinaitės, nėra veiksmingesnio būdo už radiją kalbėjimui apie muziką. Čia pat gali skambančia muzika paremti savo teiginius.
„Ieva žengtelėjo dar tolėliau: 12 laidų cikle papasakojo lietuviškojo kino muzikos istoriją. Netiesa, kad atplėšta nuo vaizdo kino muzika praranda savo tapatybę. Priešingai, radijas turi galią priversti klausantįjį prisiminti ar net susikurti vaizduotėje vizualiąją girdimųjų dalykų dalį. Iki šiol tik fragmentiškai patyrinėta, niekada sistemiškai neanalizuota, moksliniais darbais neparamstyta lietuvių kino muzika Ievos valia tapo plačiai išskleistu dinamišku reiškiniu, nustebinusiu netgi pačius kompozitorius, kurie patys rimtai nevertino savo darbų kine“, – teigė J. Katinaitė.
Lietuvos kompozitorių sąjungos premija apdovanotas Lietuvoje gyvenantis italų muzikologas ir semiotikas Dario’us Martinellis už semiotinius populiariosios muzikos žvalgymus ir Lietuvos įtraukimą į tarptautinių tyrimų erdvę knygoje „Give Peace a Chant: Popular Music, Politics and Social Protest“ („Suteik taikai giesmę: populiarioji muzika, politika ir socialinis protestas“, išleido tarptautinė akademinė leidykla „Springer“).
Apdovanojimą įteikęs kompozitorių sąjungos pirmininkas Mykolas Natalevičius džiaugėsi sveikindamas ne Lietuvoje gimusį laureatą.
„Džiugu sveikinti žmogų, kuris gimė ne Lietuvoje, tačiau jo darbas susijęs su mūsų kraštu. Ne todėl, kad gerai, jog apie mus rašo žmonės kilę ne iš mūsų šalies, nors tai suteikia žvilgsnio iš šono galimybę. Ne todėl, kad mūsų istorijos aspektai pastebimi ir analizuojami pasauliniame kontekste, nes kartais taip trūksta drąsių ir kūrybiškų rankų, kurios visus įdomius reiškinius aprašytų. Ir ne todėl, kad apskritai nuostabu, jog atsiranda svarių tekstų apie muziką, nes tai visada svarbu. Džiugu dėl „Give Peace a Chant“ aiškumo, konstruktyvumo ir konceptualumo“, – sakė kompozitorių sąjungos pirmininkas.
2017 m. Lietuvos muzikologų darbus vertino 9 ekspertų komisija: muzikologės B. Baublinskienė, J. Katinaitė, Asta Pakarklytė, Rūta Stanevičiūtė ir Živilė Tamaševičienė, muzikos atlikėjai Daumantas Kirilauskas ir Rusnė Mataitytė, kompozitoriai Šarūnas Nakas ir M. Natalevičius.
Geriausių muzikologijos darbų konkursas rengiamas kasmet nuo 2004 m. Jame premijos teikiamos už ryškiausius praėjusių metų darbus įvairiose muzikologijos mokslo srityse, taip pat – už Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Vytauto Landsbergio fondas.
