Joninių naktį degina baldus ir nereikalingus daiktus

Tradiciškai Lietuvoje per Jonines žmonės degina laužus ir per juos šokinėja, moterys ir merginos pina gėlių vainikus ir juos paleidžia plaukti upe, šventės išvakarėse kruopščiai renka kvapnius žolynus ir vaistažoles, o prisimenantys senąsias Rasų tradicijas renka stebuklingų galių įgavusios rasos lašus. Visgi nemažai lietuvių, nusivylusių vėsia vasara ar visad nesėkmingomis paparčio žiedo paieškomis, o gal tiesiog norėdami trumpiausią vasaros naktį patirti ką nors naujo, Jonines šiemet švęs užsienyje.

Tradiciškai Lietuvoje per Jonines žmonės degina laužus ir per juos šokinėja, moterys ir merginos pina gėlių vainikus ir juos paleidžia plaukti upe, šventės išvakarėse kruopščiai renka kvapnius žolynus ir vaistažoles, o prisimenantys senąsias Rasų tradicijas renka stebuklingų galių įgavusios rasos lašus. Visgi nemažai lietuvių, nusivylusių vėsia vasara ar visad nesėkmingomis paparčio žiedo paieškomis, o gal tiesiog norėdami trumpiausią vasaros naktį patirti ką nors naujo, Jonines šiemet švęs užsienyje.

Jau birželio mėnesio pradžioje tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour” buvo pardavęs visas šventės laikotarpiu numatytas keliones. „Daugiau nei pusantro tūkstančio lietuvių tradicinę lietuvišką Joninių šventę sutiks užsienyje. Tarp keliaujančiųjų yra 15 Jonų ir Janinų”, – sakė „Tez Tour” Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.

Kelionių organizatoriaus atstovės teigimu, tarp populiariausių Joninių periodo poilsio krypčių – Turkijos, Graikijos, Egipto ir Ispanijos – įsiterpė ir šiųmetinė vasaros sezono naujovė – Balkanų pasididžiavimas – Bulgarija. Ji po Turkijos ir Graikijos įsitaisė trečioje populiariausių šalių vietoje.

Kodėl šią tradicinę lietuvišką šventę pasirenkama švęsti svetur, klausėme Vilniuje stomatologu dibančio Jono, kuris prieš kelerius metus su draugų kompanija Jonines paminėjo Ispanijoje. „Gerbiu Joninių šventės tradicijas Lietuvoje, tačiau prisipažinsiu, likau sužavėtas jų ir svečioje šalyje. Juk ne taip svarbu, kur ieškoti simboliško paparčio žiedo, svarbu kad šalia būtų artimiausi žmonės, draugai, o akimirkos įsimintų ilgam”, – pasakojo jis.

Turbūt įspūdingiausiai Jonines švenčia ispanai. San Chuano šventė, dar vadinama ugnies arba raganų naktimi, kaip ir Lietuvoje, ji buvo švenčiama dar pagonybės laikais. Pagrindinis senovinių šios šventės apeigų elementas buvo ugnis, simbolizuojanti apsivalymą, kuris žmones apsaugo nuo nelaimių ir negandų, todėl dar ir dabar į milžiniškus laužus metami baldai ar įvairūs rakandai, kurių nebereikia namuose. Laužai švento Jono naktį papuošia visą Ispaniją, o ypač Katalonijos regioną, kuriame paplūdimiai primena ištisą ugnies juostą – čia per naktį kūrenama net apie 30 000 laužų. Ispanai per šią šventę dar mėto petardas, mat tiki, kad jos, kaip ir fejerverkai bei laužai, suteiks stiprybės saulei, kuri nuo šios nakties kasdien šviečia vis trumpiau.

Joninių tradicijos Ispanijoje labai gilios: nuo mums pažįstamo šokinėjimo per laužus iki maudynių kvapniame vandenyje, padarytame iš septynių augalų (rozmarino, rožių, lauro lapų ir kt.), veido šlakstymo rasos lašais ar pasiplaukiojimo jūroje, pribarstytoje žiedų ir vaisių. Šventės metu prie laužų valgomas tradicinis apskritas pyragas, simbolizuojantis saulę, vaišinamasi karštu šokoladu, o šokiai ir dainos prie laužų tęsiasi per visą trumpiausią metų naktį.

Joninės švenčiamos ir Bulgarijoje – čia tikima ryte žaidžiančia saule, o kas ją tokią pamatys, bus sveikas visus metus. Šioje šalyje Joninių naktį renkamos įvairiausios vaistažolės, nes tikima, kad jos tekant saulei ir iškrentant rasai turi daugiau gydomųjų galių.