Beatričės Kleizaitės – Vasaris dovanoti angelai Anykščius ištiko kaip lemtis, kaip monsinjoro Alberto Talačkos dvasios ženklas.
Suradę savo naujuosius namus, angelai pradėjo savęsp traukte traukti Anykštijos ir Lietuvos žmones. Per nepilnus tris mėnesius susitikimo su angelais įspūdžius patyrė 4966 apsilankiusiųjų. Tai būtų labai gera žinia net ir daugeliui šalies muziejų.
Jeigu jau buvote muziejuje – žinote, o jeigu ne – ateikite ir pajuskite atradimo džiaugsmą…
Kažkokia labai šviesi, net balta ir virpančiai skaidri aura sklando virš dievdirbio ar dailininko ranka ir širdim sukurto angelo veido.
Gera matyti, kaip palengva nuskaidrėja ir žmogaus, atėjusio ir žiūrinčio į angelo akis, veidas.
Teisingai kažkas yra pasakęs: net tie, kurie abejingi Dievui, širdies gilumoje tiki vilties angelais…
Matyt, kad ne tik smalsumo vedini, važiuoja ir eina žmonės į angelų muziejų.
O dalis anykštėnų ateina dar ir dar kartą, ateina paprasčiausiai pabūti, dvasia prisiliesti, pasigrožėti. Dažnai lankytojas atneša ir dovaną – savo namų, tikėjimo, gerumo, o gal vilties angelą. Kaupiasi nauja kolekcija, kuri ateityje apsigyvens antrajame aukšte. Tikimės, jog angelai suskris iš visos Lietuvos. Tačiau labiausiai norėtųsi, jog pirmiausia čia apsigyventų Anykštijos žmonių dovanoti angelai.
Tad altruistiškam poelgiui kviečiame visus anykštėnus, profesionalius dailininkus ir tautodailininkus, visus mūsų krašto įstaigų ir įmonių kolektyvus.
Įkurkite savo paties ar Jūsų kolektyvo dovanotą angelą šalia kitų muziejuje jau esančių angelų.
Ir tas dvasingas, smuikuojantis, gerąją žinią skelbiantis, kviečiantis, raminantis, guodžiantis ir žmogiškai šiltas angelų choras padės mums, anykštėnams, dažniau rinktis į angelų muziejų, burtis dvasinei bendrystei, įvairiems pokalbiams.
Tegul dovanotas vilties angelas kviečia kiekvieną iš Jūsų ateiti prie angelų susikaupti, paprasčiausiai čia pabūti ir pasigrožėti menine angelo įtaiga.
