Ko verta galimybė laisvai ir nevaržomai judėti, dažnai suvokiame tik tuomet, kai jos netenkame. Pavyzdžiui, kai dėl sąnarių susidėvėjimo, kitų ligų ar traumų skausmas pradeda lydėti kiekvieną žingsnį arba rankos judesį. Itin sunkiais atvejais sugrąžinti gyvenimo kokybę padeda tik sąnarių keitimas, arba endoprotezavimas. Lietuvoje pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamos tiek sąnarių keitimo operacijos, tiek pasaulinio lygio gamintojų aukščiausios kokybės protezai.
Kada gali prireikti sąnario keitimo, kokius simptomus pajutus, reikėtų pasirodyti gydytojui ir ar tai sudėtinga, skausminga procedūra – į šiuos ir kitus klausimus atsako Respublikinės Panevėžio ligoninės Antrojo ortopedijos–traumatologijos skyriaus vedėjas Liutauras Mykolaitis.
Sąnarių susidėvėjimas – ar tai tik vyresnio amžiaus žmonių problema? Ar tai lemia tik organizmo senėjimas?
Dažniausiai su šia problema susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Dėvėjimasis, amžiniai pakitimai – nieko amžino nėra, sąnariai dėvisi. Bet sąnarių keitimo prireikia ir jauniems pacientams. Yra tam tikros ligos, kurios pažeidžia sąnarius: reumatoidinis artritas, įvairios kaulo patologijos, tokios kaip aseptinė nekrozė. Tokiomis ligomis suserga ir jauni, 20-30 metų darbingi žmonės. Taip pat sąnariai gali būti stipriai pažeisti traumos metu, pvz., kai kaulai tebėra sukibę, bet sąnario kokybė ir funkcija yra prasta – juos irgi tenka protezuoti. Tai pat yra onkologiniai susirgimai, dėl kurių tenka keisti sąnarius.
Ar yra rizikos veiksnių, kurie gali pagreitinti artrozės vystymąsi?
Taip, tai gali būti ir ligos, tokios kaip podagra arba reumatinis artritas, bet vienas didžiausių rizikos veiksnių – tai antsvoris ir nutukimas, kuris nulemia didelę apkrovą sąnariams. Taip pat mitybos ypatumai – druskos ir įvairūs kristaloidai, jie irgi kaupiasi sąnariuose ir ilgainiui juos pažeidžia.
Kokie simptomai turėtų signalizuoti, kad delsti neverta ir reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją?
Pirmieji simptomai – sąnarių diskomfortas, skausmas, rytinis sąstingis, paties sąnario gurgždėjimas, krebždėjimas. Šiuos nusiskundimus žmonės dažniausiai ir įvardija, kai ateina pas mus. Jeigu sąnarys pradėjo gurgždėti, jau laikas pasirodyti gydytojui. Gali būti dar nieko blogo, bet tai gali būti jau ligos pradžia.
Ar visada reikalinga sąnarių operacija? Ar yra būdų sustabdyti ligą dar ankstyvoje stadijoje?
Taip, yra vaistiniai preparatai gerinantys sąnarių kokybę. Be sąnario keitimo, yra ir kitos operacijos, kurios padeda užkirsti kelią greitesniam sąnario dėvėjimuisi – pvz., artroskopinės operacijos, kurios leidžia koreguoti menisko plyšimus arba kremzlės defektus. Tokiomis smulkesnėmis invazinėmis procedūromis galima atitolinti endoprotezavimo operacijas.
Kiek sudėtinga ir skausminga yra endoprotezavimo operacija?
Standartinė klubo ar kelio sąnario endoprotezavimo operacija užtrunka iki pusantros valandos, tačiau, kai yra sudėtingesnė patologija ir reikia implantuoti specialius, nestandartinius protezus, operacija gali užtrukti iki trijų valandų.
Ar po operacijos reikalinga reabilitacija? Kiek ji trunka?
Reabilitacija reikalinga visada, kad pacientas galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Šiuo metu pacientai gauna 21 arba 24 dienų reabilitaciją. Bet tai yra tik pradžia, kad pacientas išmoktų, kaip grįžęs į namus toliau stiprinti raumenis. Gali praeiti ir keli mėnesiai, kol pacientas vėl pradės gerai jaustis ir grįš prie savo įprastos būklės, atgaus kojų, pečių ar rankų jėgą.
Kokie endpoprotezai naudojami Lietuvoje?
Lietuvoje šiuo metu naudojami žinomų gamintojų ir aukštos kokybės protezai, kurie yra vertinami visame pasaulyje. Protezai būna cementinio, mechaninio arba mišraus tvirtinimo. Mechaninio tvirtinimo protezai yra padengti medžiaga, kuri sąveikauja su kaulu, ir šis į ją įauga. Jie yra ilgaamžiai. Cementinis tvirtinimas tinkamesnis tais atvejais, kai kaulo kokybė yra prastesnė, jis yra tirpus, pažeistas osteoporozės. Cementinių protezų forma yra tokia pati, bet jie nėra padengti specialiomis medžiagomis, kurios įauga į kaulą, o tvirtinimui yra naudojamas medicininis cementas.
Ligonių kasos jau kompensuoja ir mechaninio tvirtinimo protezus, todėl, sprendžiant pagal kaulo kokybę, jeigu yra galimybė, implantuojame mechaninio tvirtinimo protezus. Jie dažniau naudojami klubo sąnariams, o kelio sąnariams dažniausiai yra naudojami cementinio tvirtinimo protezai. Lietuva niekuo neatsilieka nuo kitų išsivysčiusių šalių, ir protezai, kuriuos kompensuoja pacientams ligonių kasos yra tikrai geros kokybės.
Ar pacientams tenka patiems primokėti už geresnės kokybės protezus?
Seniau žmonėms reikėdavo prisimokėti, nes protezų kompensavimui buvo taikoma amžiaus riba: žmonėms iki 65 metų valstybė kompensuodavo mechaninio tvirtinimo klubo protezus, o vyresniems – tik cementinio. Esant gerai kaulo kokybei, gydytojai parekomenduodavo vyresniems žmonėms prisimokėti ir implantuoti mechaninio tvirtinimo protezus. Tačiau amžiaus riba jau panaikinta, ir šiandien žmonėms, nesvarbu kokio jie amžiaus, ligonių kasos kompensuoja tokį protezą, kokį jam parenka gydantis gydytojas. Tad primokėti tikrai nereikia. Kompensuojami protezai yra geri ir kokybiški.
