Vasaros audros nėra labai retas ir netikėtas reiškinys Lietuvoje. Dažnesnės ir stipresnės jos būna karštomis dienomis, susidarius palankioms sąlygoms galingiems kamuoliniams debesims formuotis. 2002-ųjų liepą net 4 kartus vėjas škvalo metu buvo ≥30 m/s , o didžiausias vėjo greitis škvalo metu, pasiekęs net 40 m/s, išmatuotas Utenoje 1986 m. birželio 13 d.
Vasaros audros nėra labai retas ir netikėtas reiškinys Lietuvoje. Dažnesnės ir stipresnės jos būna karštomis dienomis, susidarius palankioms sąlygoms galingiems kamuoliniams debesims formuotis. 2002-ųjų liepą net 4 kartus vėjas škvalo metu buvo ≥30 m/s , o didžiausias vėjo greitis škvalo metu, pasiekęs net 40 m/s, išmatuotas Utenoje 1986 m. birželio 13 d.
Šių metų rugpjūčio 8-osios naktį hidrometeorologijos stotyse išmatuotas maksimalus vėjo greitis škvalų metu buvo 16-26 m/s. Stichijos šėlsmas pareikalavo 4 žmonių aukų. Nuo žaibo iškrovos užsiliepsnoję degė gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, vėjas plėšė namų stogus, vartė medžius, buvo sutrikdytas elektros energijos tiekimas. Vien šalinti nulūžusių ir ant kelių bei pastatų užvirtusių medžių šalies ugniagesiai vyko 243 kartus, iš kurių net 70 kartų – Kauno, 39 kartus – Alytaus, 15 kartų – Vilniaus, 14 kartų Šiaulių apskrityse. Utenos apskrities ugniagesiai šalinti išverstus medžius vyko 5 kartus Visagino savivaldybėje, 3 kartus Ignalinos rajono ir 2 kartus Zarasų rajono savivaldybėse.
Todėl Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pataria kaip elgtis audros metu.
- Artėjant pavojingam hidrometeorologiniam reiškiniui, perspėkite darbuotojus ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Pučiant stipriam vėjui sustabdykite krovos darbus su kranais bei kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi;
- Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas;
- Išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui;
- Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines;
- Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių;
- Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu jūs vis dėl to privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms;
- Neužmirškite savo kaimynų: pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems;
- Jei audra užklupo lauke, nestovėkite patys ir nestatykite automobilių po aukštais medžiais, kaminais, bokštais, prie elektros linijų, žaibolaidžių;
- Primename, kad perkūnijos metu geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių, bėgioti, važiuoti motociklu ar dviračiu, rankose laikyti metalinius daiktus;
- Žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas ir stengtis nesiliesti prie metalinių pastato konstrukcijų, vamzdynų;
- Nelieskite patys ant elektros laidų ar elektros oro linijų atramų užvirtusių medžių, nes jie gali sukelti pavojų gyvybei.
- Įvykus nelaimei ar prireikus kitos pagalbos iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112.
